Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 23d. 14:24

Paulius Kunčinas: nemokamų pinigų era – Lietuvos šansas tapti žaliosios revoliucijos lydere

Paulius Kunčinas Vokietija pirmą kartą pardavė 30 metų atkarpos obligaciją už kurią ne valstybė, bet investuotojai mokės palūkanas, kaip pinigų „pasaugojimo mokestį". Nemokamų pinigų era toliau tęsiasi. Turbūt kartą į šimtmetį mums atsiranda tokia galimybė - investuoti į transformacinius projektus, atnaujinti savo ūkį, pirkti naujas technologijas ir tokiu būdu skatinti socialinę lygybę, mažinti atskirtį tarp miesto ir regionų. Kad tik nepritrūktų vaizduotės, į ką investuoti!

Tačiau Lietuva šitame procese nedalyvauja, ji toliau pavyzdingai laikosi fiskalinės drausmės ir laukia, kol privatus sektorius arba ES lėšos įgyvendins valstybei svarbius investicinius projektus. Išeina taip, kad Lietuvos valstybė skolinasi brangiai, kai ateina krizė, o kai yra nemokamos lėšos – praleidžia galimybę pakelti savo produktyvumą.

Pagrindinis kontraargumentas, kurį debatų metu girdėjau iš Ingridos Šimonytės, yra tas, kad Lietuva ir taip nespėja įsisavinti ES lėšų.

Jau prieš trejus metus rašiau, kad geriausias būdas pasinaudoti nemokamais pinigais yra sukurti ilgametį (30-40 metų) ateities turto fondą. Šis fondas investuotų į ilgalaikius strateginius projektus, kurie iš esmės pakeistų Lietuvos ekonomikos trajektoriją. Kartu su privačiu sektoriumi valstybė gali užtikrinti investicinį tvarumą, sumažinti riziką ir pritraukti stambius pasaulio žaidėjus. Tuomet jau galima būtų pasvajoti – ir ne tik pasvajoti – ir apie Tesla „Gigafactory", ir apie pažangias atsinaujinančios energetikos technologijas, ir apie lyderystę dronų logistikoje. Kaip parodė Singapūras, kai valstybė investuoja strategiškai ir pasirenka kryptį, privatus kapitalas pats ateina iš paskos. Investicijos ilgainiui atsiperka su kaupu. Juolab, kai pinigai nemokami, atitinkamai grąža gali būti žemesnė, ir projektai vis tiek bus rentabilūs, taigi šitaip galima sumažinti rizikas.

Pagrindinis kontraargumentas, kurį debatų metu girdėjau iš Ingridos Šimonytės, yra tas, kad Lietuva ir taip nespėja įsisavinti ES lėšų. Suprask – pinigų ir taip per daug, kam čia dar papildomai skolintis rinkose? Tame pasisakyme slypi pagrindinė mūsų valstybinio sektoriaus mąstymo problema. Politikai ir valstybinio sektoriaus atstovai dažnai nemato skirtumo tarp rizikos kapitalo, kuris investuojamas su aiškiu tikslu, kad būtų grąža, ir tarp biudžeto išlaidų, kurios skirtos „pravalgymui". Tiesa, dalis ES lėšų yra skirtos „investiciniams" projektams. Tačiau tai veikiau yra subsidijos, o ne tikras verslo ir ekonomikos logika paremtas rizikos kapitalas, kuris reikalauja grąžos. Ateities turto fondo (angl. Sovereign Wealth Fund) esmė yra ta, kad nors fondas ir priklauso valstybei, jis valdomas pagal geriausią tarptautinę investicijų valdymo praktiką. Svarbiausia sąlyga yra ilgalaikė ekonominės plėtros strategija bent 15 metų, kuri būtų nepriklausoma nuo politinių ciklų ir paremta plačiu politiniu pasitikėjimu. Fondo valdyboje turėtų būti centrinio banko, finansų ministerijos, verslo asociacijų ir politinių partijų atstovai. Į stebėtojų tarybą kviečiami nepriklausomi tarptautinių fondų atstovai, užtikrinantys fondo veiklos skaidrumą.

„Vis vien viską išvogs ir pasidalins tarpusavyje" – dažnai girdžiu tokį liaudišką kontraargumentą. Be galo žemas pasitikėjimas vienas kitu turbūt yra tikroji priežastis, kodėl ateities turto fondo idėja skamba kaip „misija neįmanoma", nors rinkoje tam yra kaip niekad palankios sąlygos, ir tokia proga gali greitai vėl nepasitaikyti.

Todėl aš siūlau pradėti ne nuo ateities turto fondo, bet nuo kitokios ilgalaikės iniciatyvos.

Todėl aš siūlau pradėti ne nuo ateities turto fondo, bet nuo kitokios ilgalaikės iniciatyvos. Kadangi mėgstame kopijuoti Vokietiją, tai sekime jų pavyzdžiu. Pradėkime nuo "žaliųjų obligacijų" (angl. green bonds). Investuokime išskirtinai į technologijas, kurios padės stabilizuoti klimato kaitą. Pavyzdžiui, saulės jėgainę buvusios Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje, arba infrastruktūrą skirtą krauti elektromobilius, arba akumuliatorius, kurie padės kaupti ir taupyti elektros energiją. Pažangių su žaliąja energetika susijusių projektų, kuriems reikia finansavimo, dabar yra apstu. Čia būtų užtikrinta ir finansinė grąža, kuriamos gerai apmokamos darbo vietos – o taip pat tai pozicionuotų Lietuvą kaip vieną iš lyderių žaliosios energetikos revoliucijos srityje. Tokiems projektams tikrai pritartų ir naujoji Europos Komisijos vadovė Ursula van der Leyen, ir naujasis Europos Parlamentas, kuriame visi sutaria dėl klimato kaitos prioritetų. Taigi visos žvaigždės susidėstę palankiai, pučia palankus permainų vėjas. Iniciatyvos reikia imtis jau čia ir dabar. Tai ko gi laukiame? Pradėkime!

Paulius Kunčinas yra Lemiamo šuolio iniciatorius.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min