Po naftos žaliavų kainų šuolio, įvykusio praėjusiais metais, naftos ir jos produktų kaina šiemet tampa stabilesnė ir, tikėtina, neturėtų labai keistis. Tiesa, metų pradžioje degalų kainos pakilo daugiau, nei buvo tikėtasi. Tam įtakos turėjo naftos ir jos produktų kainų kilimas pasaulinėje rinkoje. Tačiau jis šių metų pradžioje kur kas mažiau paveikė kainas nei vidutiniškai 2017 m. ir, tikėtina, silpnės. Nagrinėjant maisto žaliavų kainų tendencijas, matyti, kad labiausiai išsiskiria pieno ir jo produktų kainos. Nuo 2017 m. vidurio nemenkai auganti žalio pieno gamyba Europoje didina jo ir susijusių produktų pasiūlą. Šis veiksnys ir didelės pieno miltelių atsargos Europoje lemia, kad pieno ir jo produktų kainos auga kur kas lėčiau nei pernai. Kitų maisto žaliavų kainos išlieka panašaus lygio, išskyrus dėl didelių atsargų pasaulyje kiek atpigusį cukrų.
Pradeda silpti padidintų akcizų tarifų efektas. Pernai pakelti akcizai alkoholiniams gėrimams prie bendros infliacijos prisidėjo apie 0,7 proc. punkto. Dabar šis poveikis silpnėja, mažindamas ir bendrą maisto produktų, įskaitant ir alkoholinius gėrimus bei tabaką, kainų augimą. Neįskaitant netiesioginių mokesčių poveikio, maisto kainos Lietuvoje auga mažiau nei Estijoje ar Latvijoje.
Kainų augimą vis dar nemažai kaitina paslaugų sektorius. Darbo našumui paslaugų sektoriuje kylant kur kas lėčiau nei darbo užmokesčiui, auga ir paslaugų kainos. Taip yra todėl, kad šiame sektoriuje personalo išlaidos sudaro kur kas didesnę visų sąnaudų dalį nei pramonės sektoriuje.
Be to, kylantis darbo užmokestis gyventojams sudaro galimybes daugiau vartoti, o tai irgi prisideda prie infliacijos. Nors šiemet numatoma, jog darbo užmokestis kils lėčiau nei pernai, kilimas vis tiek išliks spartus, daugiausia dėl įtampos darbo rinkoje. Tiesa, paslaugų kainos tampa kiek palankesnės vartotojams dėl mąžtančių trumpalaikių kainų svyravimų, pvz., šiemet gerokai mažiau nei anksčiau kyla susisiekimo oro transportu, apgyvendinimo paslaugų kainos.
Šiemet kainų augimo tempas išliks mažesnis nei atlyginimų. Numatoma, jog šiemet darbo užmokestis augs vidutiniškai 6,7, o kainos – 2,7 proc. Panašią, tik kiek spartesnę darbo užmokesčio ir kainų augimo tendenciją stebėjome ir pernai – darbo užmokestis kilo vidutiniškai 8,5, o kainos – 3,7 proc. Darbuotojų trūkumo problema yra nemažas iššūkis, ne tik lemiantis spartų darbo užmokesčio augimą, bet ir didinantis gyventojų disponuojamąsias pajamas, o kartu ir infliaciją. Tačiau numatoma, kad tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose išliks palankios vartotojams.
Paulius Morkūnas yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
