Prielaida, kad augo gyventojų šešėlinės pajamos yra klaidinga – šiemet darbo užmokesčio fondas (visiems šalies dirbantiesiems sumokami atlyginimai) augo lėčiau nei valstybei sumokamas gyventojų pajamų mokestis, o tai rodo mažėjančią neoficialaus atlygio dalį. Egzistuoja penkios pagrindinės priežastys, nesusijusios su didėjančiomis šešėlinėmis gyventojų pajamomis, dėl kurių pajamos ir vartojimas auga netolygiai.
Pirma, mažėjanti kontrabanda. Nors valstybės biudžeto pajamų iš akcizų augimas pastaruoju metu sulėtėjo, pirmąjį pusmetį jos buvo 2,4 proc. didesnės nei prieš metus. Tyrimų kompanijos „Nielsen“ visoje Europoje atliekamo tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį nelegaliai į Lietuvą įvežamos ir surūkomos cigaretės sudarė 29,3 procento. Prieš metus daugiau nei trečdalis, tai yra, 34,6 proc., visų surūkomų cigarečių buvo kontrabandinės. Vartodami mažiau kontrabandinės produkcijos, gyventojai didesnę pajamų dalį skiria legaliai parduodamai produkcijai.
Antra, mažesnės palūkanos ir daugiau vartojimo paskolų. Per pirmus penkis šių metų mėnesius namų ūkiams išduotos naujos paskolos sudarė 1,98 mlrd. litų arba 5,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Didžioji dalis šių paskolų buvo skirtos būsto įsigijimui, tačiau ilgą laiką mažėjusios pradėjo augti ir naujai išduodamų vartojimo paskolų apimtys. Vidutinės naujai išduotų paskolų litais ir eurais palūkanos per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,84 procentinio punkto.
Trečia, su darbo užmokesčiu nesusijusių pajamų augimas. Darbo užmokestis sudaro tik apie 47 proc. Lietuvos gyventojų pajamų. Maždaug po 22 proc. sudaro turto pajamos (palūkanos, dividendai) bei socialinės išmokos (pensijos, pašalpos, bedarbio išmokos). Dar vienas svarbus pajamų šaltinis, sudarantis beveik 10 proc. visų gyventojų pajamų yra emigrantų perlaidos. Visos šios pajamos sparčiai augo – nuo šių metų pradžios vidutinė senatvės pensija padidėjo 9,3 proc., o pernai emigrantų perlaidos pasiekė rekordinį lygį ir buvo 17,1 proc. didesnės nei prieš metus.
Ketvirta, atvykstančių turistų srautų augimas. Mažmeninės prekybos nereikėtų tapatinti tik su Lietuvos namų ūkių vartojimu, nes mažmeninėje rinkoje prekes įsigyja ir įmonės, ir Lietuvą aplankantys turistai. Be to, namų ūkiai vartoja ne tik parduotuvėse įsigyjamas prekes, o didelę dalį savo pajamų skiria ir komunalinėms, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitoms paslaugoms. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba sudarė 5,9 mlrd. litų, o namų ūkių vartojimas siekė net 16,8 mlrd. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turizmo informacijos centruose apsilankė 36 proc. daugiau užsienio turistų nei per tą patį laikotarpį pernai. Didėjo ir iš kaimyninių rytų valstybių atvykstančiųjų apsipirkti prekybos centruose – per pirmąjį pusmetį Vilniuje apsilankė 74 proc. daugiau baltarusių nei prieš metus. Vis daugiau pinigų Lietuvoje išleidžiantys turistai taip pat yra svarbus vidaus prekybos augimo variklis.
Penkta, mažėjanti gyventojų taupymo norma. Iki 2009 metų Lietuvos gyventojai santaupoms vidutiniškai skirdavo 2,4 proc. savo pajamų – maždaug penkis kartus mažiau nei vidutinis europietis. Ši situacija labai pasikeitė 2009 ir 2010 metais, kai nerimaudami dėl savo šeimos finansinės padėties, gyventojai santaupoms pradėjo skirti 7-8 proc. savo pajamų. Pastaruoju metu taupymo norma vėl sumažėjo – didesnė pajamų dalis buvo nukreipiama į vartojimą, todėl net negaudami daugiau pajamų, kai kurie gyventojai galėjo įsigyti daugiau prekių.
Antrąjį šių metų pusmetį išliks panašios tendencijos ir dauguma išvardintų veiksnių turės teigiamos įtakos tolimesniam vidaus vartojimo augimui. Tačiau, tikėtina, kad nerimaudami dėl euro zonos ateities ir galimo poveikio Lietuvos ekonomikai, gyventojai vėl gali pradėti daugiau taupyti ir mažiau vartoti.
