Gali būti, kad kova dėl Ukrainos apsisprendimo vyks iki pat finišo – lapkričio 28-osios, kuomet Vilniuje startuos ilgai lauktas ES viršūnių susitikimas. Būtent šią dieną dar gali būti priimami galutiniai, lemiami sprendimai.
Jei Ukraina su ES pasirašys asociacijos ir pagilintos laisvosios prekybos sutartį, tai bus iškiliausias pastarojo dešimtmečio ES pasiekimas Rytuose. Ko reikia, kad tai, nepaisant visokeriopo Rusijos spaudimo, įvyktų?
Pirma, reikia pasakyti, kad Ukraina dar tikrai nepasitraukė nuo ES. Deja, šiomis dienomis paaštrėjus Rusijos iniciatyvoms, mes stebime neadekvatų realiai situacijai ES nusivylimą. ES nusivylimas nepateisinamas ir dėl to, kad Ukraina jau seniai buvo žinoma kaip valstybė, kuri, paprastai tariant, dažnai keičia „arklius“. Kertiniais momentais Ukraina pradeda blaškytis, o tada jau prasideda žaidimai dėl jos sielos.
Ukraina dar tikrai nepasitraukė nuo ES. Deja, šiomis dienomis paaštrėjus Rusijos iniciatyvoms, mes stebime neadekvatų realiai situacijai ES nusivylimą.
Ar kalinamos ekspremjerės J.Tymošenko klausimas dėl leidimo gydytis užsienyje yra vienintelis ir svarbiausias? Svarbus, bet tikrai – ne vienintelis. Būtų per daug paprasta.
Rusija užčiuopė gyvybiškai svarbią Ukrainos ekonomikos arteriją. Ekonominis šantažas nepalyginamai stipresnis nei Lietuvos atveju: mums – pienas, Ukrainai – plienas. Rusija tikrai nepaliks Ukrainos ramybėje ir po ES viršūnių susitikimo Vilniuje, netgi nepaisant jame priimtų vienokių ar kitokių sprendimų. Todėl Ukraina neturėtų pasiduoti šantažui.
Ką šiuo atveju galėtų padaryti ES? ES jau šiandien turėtų teikti pasiūlymus, kaip kompensuoti svarbios Ukrainos rinkos Rytuose praradimus. Bent iš dalies. Ekonominiai, o ne politiniai motyvai greičiausiai lems, ar Ukraina pasirašys asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį.
Ar ES turi finansinių išteklių kompensavimo mechanizmams patvirtinti? Įvertinus Ukrainos rinką, manau, šis sprendimas pasiteisintų. Savo ruožtu ES turėtų drąsiau atverti savo rinką ukrainiečių produkcijai. Ukrainą reikia įtikinti, kad ES yra partneris, kuris veikia ir daro, o ne tik kviečia kitus atlikti savo „namų darbus“. Pagilinta ES laisvosios prekybos sutartis reiškia ne ką kita, kaip rinkų perorientavimą. Tai neatsitinka per dieną ar kelis mėnesius, visa tai kainuoja.
Ekonominiai, o ne politiniai motyvai greičiausiai lems, ar Ukraina pasirašys asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį.
Nedaug vilčių, kad Rusija tesės savo pažadus Ukrainai. Jie permainingi, kaip ir rudeniniai orai. Tad Ukraina turėtų pasirinkti aiškią strategiją ir nesitikėti, kad kaimynė iš Rytų duos saldainių už dyką.
Likus dviem savaitėms iki ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, jame norisi matyti visą „Vilniaus trejetuką“ – Ukrainą, Moldovą ir Gruziją. Trejetuką, pasiekiantį istorinius susitarimus.
Šios valstybės to tikrai nusipelnė, nes buvo aiškios lyderės Rytų partnerystės programoje pastaruosius penkerius metus. Norėtųsi, kad Ukraina taptų spindinčia „Vilniaus trejetuko“ karūna.
Petras Auštrevičius yra Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
