Oficiali rinkimų agitacijos pradžia buvo paskelbta penktadienį, tačiau tą pačią dieną įsigaliojo ir tam tikri politinės reklamos draudimai bei apribojimai. Nežiūrint į tai, Vyriausioji rinkimų komisija jau iš pat pradžių susidūrė su galimais politinės reklamos tvarkos pažeidimais. Tuo pat metu pranešama, jog potencialūs kandidatai į Seimą skundžiasi, kad jiems dabar sunku prisistatyti rinkėjams, nes tam palikta pernelyg mažai galimybių.
Politinės reklamos klausimas tradiciškai paaštrėja prieš rinkimus, bet jis yra aktualus ir visą likusį laiką. Neatsitiktinai rugsėjo 11 dieną Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) paskelbė rezoliuciją „Dėl visuomenės informavimo apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą“. Ši rezoliucija tapo reakcija į pasitaikančius atvejus, kai valdžioje esantys politikai painioja visuomenės informavimo apie savo veiklą pareigą su politine reklama. VTEK siūlo leisti apmokėti iš įstaigų biudžetų tik „socialinės reklamos, pateikiamos nuasmeninta forma“ ir „trumpu esminių ir visuomenei svarbių pranešimų“ publikavimą.
Tikriausiai daugelis sutiktų su mintimi, jog geriausia politiko reklama galėtų būti jo nuveikti darbai – tik, reikėtų pabrėžti, realūs darbai, o ne išpūsti tos pačios reklamos arba pasisavinti iš kitų. Tačiau, deja, metai sukasi ratu, o dauguma politinės scenos veikėjų yra įsitikinę, jog sėkmę Seimo rinkimuose garantuoja tik skambūs ir, dažniausiai, bevaisiai pažadai. Bet ir rinkėjai jau supranta, kad, „ne viskas auksas, kas auksu tviska“ ir gal būtent dėl šios priežasties su kiekvienais rinkimais vis mažiau jų ateina prie „politikų mugės prekystalių“, t.y. – balsadėžių.
