Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 28d. 15:40

Povilas Stankevičius: Vasarį vartojimas prarado pagreitį

Povilas Stankevičius yra DNB banko analitikas Praėjusiais metais Lietuvoje itin sparčiai augęs vartojimas šiek tiek sulėtėjo. Vasarį mažmeninės prekybos apimtys per metus paaugo 5,5 proc. – beveik dvigubai lėčiau nei sausį.

Maisto ir gėrimų prekyba sumažėjo 0,2 proc., o taip pat sulėtėjo augimas maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje. Panašu, kad baiminantis kylančių kainų, šiek tiek suprastėjo vartotojų nuotaikos ir Lietuvos gyventojai apsipirkinėja atsargiau. Nors tikėtina, kad vartojimo augimas nebebus toks spartus kaip praeitais metais, kylantys atlyginimai ir greitėjantis ekonomikos augimas palaikys vartotojų gyvybingumą.

Nors mažmeninės prekybos augimas vasarį nerodė didelio pesimizmo, vartojimo tempas prarado sausį įgautą pagreitį ir buvo lėtesnis, nei praeitais metais. Lietuvos gyventojai pradėjo atsargiau vartoti maisto produktus, o kartu sumažėjo ir maitinimo paslaugų paklausa.

Prekyba ne maisto prekėmis taip pat augo lėčiau, todėl galima teigti, jog vartojimo apsukos apmažėjo visapusiškai. Vienintelė sritis, kurioje prekybos pajamos vasarį žymiai išaugo, buvo automobilių priežiūra ir remontas.

Kuklesnį vartojimo augimą galėjo lemti išaugę gyventojų infliacijos lūkesčiai bei suprastėjusi vartotojų nuotaika. Iš dugno pakilus energijos kainoms Lietuvoje kaip ir visoje euro zonoje šiais metais infliacija spartėja. Prie infliacijos taip pat prisideda augantys darbo kaštai – sparčiai augant atlyginimams Lietuvoje, įmonės didina galutines prekių ir paslaugų kainas, o šiek tiek paspartėjus kainų kilimui, gyventojų perkamoji galia sumažėja.

Paskutinės vartotojų apklausos rodo, jog Lietuvoje tikimasi sparčiau kylančių kainų. Be to, nemažai gyventojų mano, jog kainos kyla daug greičiau, nei rodo oficiali statistika. Augančių kainų lūkesčiai atvėsina geras vartotojų nuotaikas ir skatina konservatyviau galvoti apie išlaidas prekėms ir paslaugoms. Tokiu būdu mažmeninės prekybos augimas praranda turėtą pagreitį.

Lėčiau auganti paklausa ilgainiui gali suteikti „lubas“ kainų augimui. Jei vasario duomenys užfiksavo lėtėjančio vartojimo tendencijos pradžią, tikėtina, kad kelti kainas ateityje darysis sunkiau. Lėtesnė vartotojų paklausa ir konservatyviau išlaidas vertinantys gyventojai reiškia, kad pakėlus kainas pardavimų apimtys gali ženkliai smukti. Todėl įmonėms perduoti kylančius darbo kaštus vartotojams ir apsaugoti pelningumą gali darytis sudėtingiau.

Sparčiai augantys atlyginimai ir įtempta darbo rinka vis dar palaikys vartojimo variklio apsukas šiais metais. Taip pat ekonominės apklausos ir „minkštieji“ indikatoriai rodo, jog euro zonos ekonomika pastaruoju metu vystosi sparčiau. Jei šis ciklinis kaimyninių šalių atsigavimas išsilaikys, Lietuvos eksportas taip pat gali augti sparčiau, o gerėjanti užsienio prekyba gali suveikti kaip tepalas vartojimo varikliui. Todėl nors didesni infliacijos lūkesčiai kiek apmažino mažmeninės prekybos augimą, tikėtina, kad vartojimas Lietuvoje išliks gyvybingas.

Povilas Stankevičius yra DNB banko analitikas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min