Atsakiau, kad čia kaip klausimas, ar jau karas. Kažkur tikras karas, o virš Danijos, Lenkijos skraidantys dronai – čia karas ar dar ne?
Kai skaitome istorines knygas ar žiūrime filmus, atrodo, kad viskas nutiko staiga. Nes mes žinom, kas į ką nuvedė.
Aišku, kai kurie dalykai buvo itin aiškus riboženklis.
Bet viskas nutinka laipsniškai. Ir tu kažkuriądien prabusi jau karo įkaršty. Arba Vengrijoje, kur teatrų vadovai keičiami dėl politinių motyvų, menininkas (pavyzdžiui, Arpad Shilling), už valdžiai nepalankią nuomonę ir dėl kultūros politikos suvaržymų išvaromas iš šalies.
Mes gyvenam išbandymų laike. Ar galvosim „nesureikšminkim“, ar būsim super budrūs ir akyli?
Žemaitaitis veikia pagal kremliaus kanonus, jo pasekėjai naudoja tas pačias retorines figūras apie nuskriaustuosius, apie kultūrininkus ir nevyriausybininkus, „siurbiančius fondų pinigus“.
Beje, ne apie pinigus piketuoja šie kultūros žmonės. Jie yra daugiau nei tai. Gal kažkam sunku suprasti. Iš savo tėvų muziejininkų niekada negirdėjau tokių priekaištų, nes istorija, kultūra buvo jų gyvenimas, o ne nekenčiamas darbas.
Žiūrėk, tuoj pasiūlys kokį „užsienio agentų“ įstatymą. Ar tai bus tikras siekis, ar siekis pakiršint visuomenę – kremliui būtų bet kokiu atveju labai paranku.
Taip, kaip iki to atėjo Sakartvelas.
Ten gražūs, jauni, mokslus užsieniuose baigę politikai atsakingi už jėga ir krauju nuslopintą kitą nuomonę. Už sužeistus, vienais apatiniais iš namų į areštinę išvilktus taikius protestuotojus, sužalotus, suluošintus žurnalistus.
Lietuvoje anądien jaunas parlamentaras iš valdančiosios koalicijos savo facebooke parašė vieną žodį – „sarmata“. Čia daug ar mažai?
Gal ir jis gavo kokios Telšių savivaldybės (nuo mero ar kitų tarnautojų) specialistės laišką – „laikytis neutralios pozicijos dėl naujai išrinkto kultūros ministro“.
Tuo tarpu premjerė Ruginienė toliau klaidina visuomenę, kad be „Nemuno aušros“ neįmanoma koalicija. Prezidentas Nausėda kalba, kad reikia „tikrai nubrėžti tas linijas, kad ėjimas į koaliciją su šita partija taptų neįmanomas. Iki šiol to padaryti nepavyko. Štai dėl ko galbūt kai kam Lietuvoje užaugo nemaži sparnai“.
Gabrielius Landsbergis nubrėžti raudonas linijas viešai ragino praeitų metų rugsėjį. Su TS-LKD prezidiumu pirmąsyk 2024 m. lapkričio 11 d. išleidom savo raginimą ir pasiūlymą koalicijai be „Nemuno aušros“.
Prezidentas ir socialdemokratai mažiausiai 2 kartus (!) turėjo visas galimybes nubrėžti ribas.
Kodėl nenubrėžė? Galvojo neutralizuos Žemaitaitį?
Nenubrėžė dėl išminties stygiaus? Nes taip patogiau ir lengviau?
Atsakingieji, jūs stumiate valstybę į pavojų.
Kada pasakysite: „čia riba?!“ Ir kur yra Jūsų raudonos linijos?
