Kam to reikia? Kodėl visų regimą tikrovę reikia dar ir pavadinti? Kokia čia politika, jei kenkia žmonių ir kipšų santykiams?
Įvardyti reikia, jeigu matai, kas ir kaip, nes kupetų kupetos tokių, kurie nenori pažinti tikrovės. Jiems miela turkštis iliuzijose, malonioj netikrovėj. Jie plaukia tarsi auksiniai debesėliai, nors aplink ar dar kiek tolėliau siaustų juoda audra.
- Debesėli, tave nupūs! - mėgina signalizuoti realistai.
- Ką jūs, aplink saulutė šviečia, pakanka tik į viską naujai pažvelgti, - atšauna iliuzionistas debesėlis.
Skrido pro šalį varna ir kranktelėjo, kad kaip tik debesėlio politika - realistinė!
Ir viskas susimaišė.
Matantys besitvenkiančias audras, kurios iš taifūnų tėvynės vis drioksteli kuriai kaimynei šaliai, - tie matantieji paskelbti nebematančiais, tik be reikalo gąsdinančiais. Kas kita regintys savo iliuzijas - štai tikrieji regėtojai! Matytojai! O pavadinti kipšą vardu jau taip nekorektiška pasidarė, kad bemaž - kenkimas.
Kam? Nejau kipšui? O ne, saugok kipše!
Tiesiog jie kenkia patys sau, nes negera kenkti draugystei. Korektiška būtų dėtis prie iliuzionistų. Arba visiems žmonėms - toliau sėkmingai kipšėti. Juk tarp jų ir kipšų daugiau bendrumo negu skirtingumo. Taip veriasi ir globalaus kipšizmo perspektyva. Realizmas, broliai.
Tikrai nežinau, ką mąstė netolimų šalių buvę prezidentai, kai rašė laišką tolimos šalies naujam prezidentui.
