Dabar populiaru
Publikuota: 2016 liepos 29d. 06:58

Regina Bertašienė: Suėmimo skyrimas – sprendimas, balansuojantis ties žmogaus teisių pažeidimo riba

Regina Bertašienė Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jei asmuo yra sulaikomas ar teisiamas, tai be jokių abejonių jis padarė kažką neteisėto. Dar dažniau sutinkamas požiūris, kad nuteistas žmogus turi sulaukti didžiausios bausmės, o teisiamas – būti belangėje, iki kol teismas išnagrinės bylą ir paskelbs nuosprendį.

Pastaroji mintis – apie griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vienais atvejais jis yra būtinas baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, kitais – didina riziką pažeisti žmogaus teises.

Tačiau viena aišku, kad teismams nusprendus už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus kaltinamiems asmenims vietoj suėmimo skirti švelnesnes kardomąsias priemones, yra atkreipiamas didžiulis žiniasklaidos dėmesys, kyla visuomenės nepasitenkinimas, o teisėjai apipilami įvairiais neigiamais epitetais. Taigi kas iš tiesų yra ši kardomoji priemonė ir kodėl teismai priima audringą žmonių reakciją sukeliančius sprendimus?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse XI skyriuje numatytos aštuonios kardomosios priemonės, kurios taikomos nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam žmogui. Iš esmės visų jų tikslas yra užkardyti, trukdyti įtariamajam (kaltinamajam) daryti poveikį normaliai proceso eigai ir tiesos nustatymui, taip pat – įvykdyti kitas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, pati griežčiausia kardomoji priemonė yra suėmimas, kurios metu atimama laisvė baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Formalūs teiginiai, kad žmogus gali slėptis, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

Susiduriama su situacija, kai yra suvaržoma laisvė asmens, kuris dar net nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, tačiau jis patiria tokius pačius (kartais – ir griežtesnius) apribojimus, kaip ir pataisos namuose ar kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Suprasdami galimus žmogaus teisių pažeidimus, Lietuvos ir kitų valstybių teismai turi žymiai išsamiau įvertinti kiekvieną suėmimo skyrimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra ne kartą kategoriškai pabrėžęs, jog ilgainiui tęsiant suėmimą net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo kaip kardomosios priemonės skyrimo pagrindo nebeužtenka (pavyzdžiui, Ilijkov prieš Bulgariją bylos atveju), o nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu motyvu skiriant suėmimą (Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją ar kitų bylų atvejais).

Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų reikšmė mažėja. EŽTT nurodo, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą. Pasak teismo, formalūs teiginiai, kad žmogus gali slėptis, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

Lietuvos teismai taip pat formuoja praktiką, kad ilgalaikis žmogaus kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nėra galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidą, kad iš anksto yra nusistatoma dėl žmogaus kaltumo ir jo nubaudimo. Tokiu atveju yra paminamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo.

Verta pažymėti ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą.

Atsižvelgę į tai, Lietuvos teismai dažniausiai taiko kitas švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir kt.), o pastaruoju metu ypač dažnai skiriama antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuriai būdingos itin griežtos sąlygos (pvz., įpareigojimas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose). Asmeniui pažeidus šias sąlygas, teismas gali jam skirti suėmimą.

Apibendrindama norėčiau atkreipti dėmesį, kad suėmimo kaip kardomosios priemonės nereikia kritikuoti ar priverstinai vengti. Baudžiamojo proceso veiksmų pradžioje jis yra viena iš efektyviausių priemonių užtikrinant sklandų ir nenutrūkstamą tiesos aiškinimąsi.

Tačiau kai proceso tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o ypač – kai ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas tęsiasi ne vienerius metus, vertėtų atkreipti dėmesį, ar suėmimo skyrimas nepažeis žmogaus teisių.

Regina Bertašienė yra Klaipėdos apygardos teismo teisėja

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

04:10
00:39
01:08

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min