Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rokas Grajauskas: Bendrojo vidaus produkto klystkeliai

Šaltinis: 15min
0
A A

Rokas Grajauskas Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi, naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas.

Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai. Pirmoje šių metų pusėje Lietuvos ekonomikoje augo beveik viskas, kas galėjo. Kylant atlyginimams ir didėjant užimtumui, toliau sparčiais tempais augo vartojimas. Gerus rezultatus demonstravo ir Lietuvos eksportuotojai, o bendros eksporto apimtys augo greičiau nei importas.

Nors dėl vangaus ES lėšų įsisavinimo traukėsi investicijos, tačiau net ir jos per antrąjį ketvirtį beveik išsilaikė nesvarumo būsenoje. Vertinant šiuos pagrindinius komponentus, Lietuvos BVP per pirmąjį ketvirtį turėjo augti 4,8 proc., o antrąjį ketvirtį – 3,3 proc. Tad kodėl Lietuvos ekonomika iš tiesų auga dvigubai lėčiau?

Atsargų sumažėjimas siekia 2009 m. lygį

Pagrindinė priežastis, tempianti Lietuvos ekonomikos augimą žemyn, yra ženklus neigiamas atsargų sumažėjimas. Visos įmonės turi daugiau ar mažiau atsargų – tiek galutinio vartojimo prekių, siekiant jas parduoti, tiek ir tarpinio vartojimo prekių, kurias ketinama naudoti gamyboje.

Šiek tiek stebina tai, kad atsargų sumažėjimas Lietuvoje pirmoje šių metų pusėje buvo didžiausias nuo 2009 m., kuomet Lietuvą krėtė ekonominė krizė.

Atsargų svyravimai yra natūralus dalykas, o jų kitimo tendencija gali suteikti naudingos informacijos apie ekonomikos ciklą. Dažniausiai, augant ekonomikai, įmonės tikisi paklausos augimo ir todėl didina atsargas. Ir priešingai, ekonomikai atsidūrus krizėje, paklausai krentant, atsargos mažinamos. Todėl šiek tiek stebina tai, kad atsargų sumažėjimas Lietuvoje pirmoje šių metų pusėje buvo didžiausias nuo 2009 m., kuomet Lietuvą krėtė ekonominė krizė.

Statistika nuolat abejojantys pasakys: „Bloga statistika!“. Gali būti ir taip, tačiau žymų atsargų sumažėjimą rodo ne tik oficialioji statistika, bet ir Europos Komisijos kas mėnesį vykdomos verslo apklausos. Jos dažnai net geriau ir greičiau parodo atsargų pokyčius. Kaip tik praėjusių metų pabaigoje apklausos pradėjo rodyti, kad įmonių turimų atsargų sumažėjimas mena krizinius laikus.

Krizė anksčiau laiko

Pirmiausia, norėtųsi nuraminti. Krizės ženklų Lietuvos ekonomikoje sunku būtų ir su žiburiu rasti. Taip, tarptautinėje aplinkoje daug kas verda ir kunkuliuoja, tačiau Lietuvos ekonomika, bent jau trumpuoju laikotarpiu, atrodo pakankamai stabiliai. Su pagrindiniu pastarojo laiko šoku, t.y., Rusijos krize ir embargu, Lietuvos verslui pavyko susidoroti stebėtinai lengvai.

Tačiau, kaip dažnai nutinka, įtikėjus kažkuo, tai ir išsipildo. Šiuo atveju bent iš dalies išsipildė nemažo būrio analitikų ir verslininkų kalbos apie nenumaldomai artėjančią krizę. Šios kalbos itin suaktyvėjo praėjusių metų pabaigoje, prasidėjus akcijų griūčiai Kinijoje. O tai galėjo paskatinti įmones greitai reaguoti mažinant atsargas, t.y., nusimetant nereikalingą svorį artėjant ne patiems geriausiems laikams.

Lietuvos verslo baimę dėl išorinių veiksnių suprasti nesunku – ne visos 2008-2009 m. krizės paliktos žaizdos yra sugijusios, todėl vis dar gyvename padidinto jautrumo laikais. Tačiau kaip ir sporte – ramybė ir šaltas protas dažniausiai atneša geresnių rezultatų nei blaškymasis ir orientyro praradimas. O Lietuvos ekonomikai dabar kaip tik to ir reikia – savimi pasitikinčio, ryžtingo ir užsienio rinkas norinčio užkariauti verslo. Krizė kažkada ateis. Neišvengiamai. Bet nenorėkime jos prisišaukti anksčiau laiko.

Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min