Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 26d. 09:36

Rokas Grajauskas: Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Rokas Grajauskas Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms.

Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – dar 10,4 proc. Beveik taip pat sparčiai, kaip uždarbis, šalyje auga ir vartojimas – pernykštis augimas siekė 7,9 proc.

Tiesa, nepaisant jau dviženklio augimo, oficialios Lietuvos gyventojų algos vis dar atsilieka nuo europietiško vidurkio – pagal šį rodiklį lenkiame tik bulgarus ir rumunus. Tačiau tą patį būtų sudėtinga pasakyti apie vartojimą. Pagal šį rodiklį lenkiame visas Vidurio Europos valstybes, tarp kurių Čekija, Estija, Lenkija, Slovakija. Viena vertus, tai liudija apie šešėlinės ekonomikos mastą. Kita vertus, kaip rodo statistika, lietuviai yra vieni iš mažiausiai taupančių visoje Europoje. Už mus mažiau taupo tik bulgarai ir kipriečiai.

Štai praėjusiais metais vienas gyventojas (įskaitant vaikus, pensininkus ir t.t.) per mėnesį vidutiniškai išleido 727 eurus, nors vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje siekė 609 eurus. Kitaip tariant, oficialūs atlyginimai vargiai parodo realią pragyvenimo lygio ir vartojimo situaciją.

Maistui – net penktadalis gaunamų pajamų

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos gyventojai didelę dalį išlaidų – maždaug penktadalį – skiria maistui. Dar 6 proc. atitenka alkoholiui. Pagal pirmąjį rodiklį Europos Sąjungoje esame treti, o pagal antrąjį mus lenkia tik estai, kurie už alkoholį moka brangiau.

Tiesa, per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sumenko pastebimai – anksčiau jam tekdavo skirti net pusę turimo biudžeto. Natūralu, kad augant pajamoms ši dalis susitraukė. Tiesa, pakankamai stabili išlaidų dalis tenka pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. Išlaidos, skiriamos alkoholiui ilgainiui taip pat nemažėja, o tabakui – netgi auga.

Reikšmingą dalį išlaidų krepšelyje sudaro ir išlaidos degalams. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje mėgstame vairuoti automobilius, tuo tarpu degalų kainos nedaug skiriasi nuo tų, kurias atrastume Vakarų Europos degalinėse. Vis daugiau atitenka privačiam švietimui: darželiams, mokykloms. Taip pat – medicinos paslaugoms privačiose gydymo įstaigose. Tuo metu vaistams skiriama išlaidų dalis yra pakankamai stabili ir vidutiniškai siekia 3 proc. nuo visų vartojimo išlaidų.

Kultūra, pramogos ir restoranai – ne prioritetas

Lietuvos gyventojai, priešingai nei didelė dalis kitų europiečių, labai menką išlaidų dalį skiria būsto nuomai. Galima palyginti: būsto nuomai Lietuvoje vidutiniškai skiriame 0,7 proc., o Vakarų Europoje – iki 10 proc. visų vartojimo išlaidų. Tokį skirtumą didele dalimi lemia istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių didelė dalis mūsų šalies gyventojų turi nuosavą būstą, o jį besinuomojančių daugiau tik didžiuosiuose miestuose. Palyginti nedaug išleidžiame ir komunaliniams mokesčiams – tai lėmė per kelerius metus pastebimai atpigę energetiniai produktai, tokie kaip elektra, dujos, šildymas. Galime džiaugtis ir vienais pigiausių ryšių – interneto, mobiliojo ryšio – įkainiais. Dėl to esame tarp tų, kurie šioms paslaugoms skiriame mažiausiai.

Lietuvoje gana mažai išleidžiama kultūrai, pramogoms bei restoranams. Iš pastarųjų lankytojus šiek tiek išbaidė 2014–2015 metais šoktelėjusios kainos, privertusios biudžetą planuojančius gyventojus perskirstyti savo prioritetus. Kita vertus, kaip rodo turtingesnių Vakarų europiečių patirtis, augant pajamoms maitinimo paslaugoms išleisime vis daugiau.

Jei nenutiks didelių ekonominių sukrėtimų, ateinančius kelerius metus atlyginimų augimas turėtų išlaikyti spartų tempą. O tai reikš, kad kartu su atlyginimais augs ir vartojimas. Gerėjant gyvenimo kokybei vis mažesnę pajamų dalį skirsime maistui, daugiau atiteks grožio paslaugoms, kultūrai, pramogoms.

Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min