Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rokas Grajauskas: Lietuvoje – ir vėl mažiausios užsienio investicijos regione

Šaltinis: 15min
0
A A

Rokas Grajauskas Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 300 mln. eurų investicijų iš užsienio, o tai vienam gyventojui siekė 103 eurus. Pagal šį rodiklį regione tradiciškai pirmavo Estija, kurios vienam gyventojui praėjusiais metais teko 906 eurai TUI.

Priešpaskutiniai Europos Sąjungoje

Kas svarbu, praėjusiais metais investicijų iš užsienio sulaukėme dar mažiau nei 2013 metais. Tuomet TUI vienam gyventojui Lietuvoje siekė 180 eurų ir pagal šį rodiklį buvome aplenkę lenkus, vengrus, rumunus ir bulgarus. Tačiau žvelgiant į investicijas, sukauptas per visus metus, esame priešpaskutiniai visoje ES ir lenkiame tik rumunus. Taigi, kodėl užsienio investicijos aplenkia Lietuvą?

Pirmiausia, užsienio investuotojai prieš svarstydami į kurią šalį investuoti, peržvelgia pagrindinius verslo aplinką vertinančius reitingus, tokius kaip Pasaulio banko rengiamas „Doing Business“ reitingas.

Nenuostabu, kad į šalį atkeliaujantys investicijų srautai yra tiesiogiai susiję su vieta šiame reitinge, kuriame Lietuva užima 24 vietą ir nusileidžia tiek Latvijai (23 vieta), tiek Estijai (17 vieta).

Žvelgiant į investicijas, sukauptas per visus metus, esame priešpaskutiniai visoje ES ir lenkiame tik rumunus.

Atbaido aukšti mokesčiai ir korupcija

Nors Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis yra vienas iš žemiausių visoje Europos Sąjungoje, tačiau pridėjus darbdavių mokamus „Sodros“ mokesčius, pagal galutinį darbo apmokestinimą nebeatrodome taip patraukliai ir nusileidžiame Estijai bei dar maždaug pusei ES valstybių.

Dar vienas sprendimas, padedantis Estijai pritraukti daugiau investicijų yra reinvestuojamo pelno neapmokestinimas, kuris bent jau viešųjų ryšių ir mokesčių administravimo prasme, žymiai didina Estijos patrauklumą. 

Mažesnis darbo santykių apmokestinimas ir patrauklesnės mokestinės lengvatos investuojančiajam verslui neabejotinai turėtų būti Vyriausybės darbotvarkėje, jei norima rimtai spręsti investicijų pritraukimo problemą. Kompensuojant biudžeto praradimus, reikėtų svarstyti turto ir automobilių mokesčių įvedimą, kadangi tai yra mokesčiai, kuriuos lengviausia surinkti, tačiau jei tai neiškraipo įmonių sprendimų dėl investicijų.

Potencialiems investuotojams aktualu ir verslo aplinkos bei santykių su valdžios institucijomis skaidrumas. Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą, pasaulyje Lietuva yra 39 vietoje ir nusileidžia Estijai (26 vieta) ir nežymiai lenkia Latviją (43 vieta).

Būtent kova su korupcija yra pagrindinė sritis, kurioje investuotojai Lietuvoje norėtų matyti daugiau progreso.

Kaip parodė naujausia Investuotojų forumo apklausa, būtent kova su korupcija yra pagrindinė sritis, kurioje investuotojai Lietuvoje norėtų matyti daugiau progreso.

Problemų kelia nelankstūs darbo santykiai

Kita sritis, kuri tradiciškai „pirmauja“ investuotojų apklausose, yra nelankstus darbo santykių reguliavimas. Turėtume tik džiaugtis, kad „Doing Business“ reitingas nevertina darbo santykių lankstumo, nes vien dėl šio rodiklio reitinge būtume gerokai žemesnėje pozicijoje.

Todėl reikia sveikinti šios Vyriausybės pastangas iš esmės peržiūrėti dabar galiojantį darbo kodeksą pasiūlant naują kodekso redakciją, kurioje gausu pažangių ir Lietuvos konkurencingumą potencialiai didinsiančių nuostatų. Ypač sveikintinos reformos viršvalandžių, atleidimo iš darbo, išeitinių kompensacijų, skirtingų darbo formų reguliavimo srityse.

Tačiau priverstinis darbuotojų varymas į profesines sąjungas, vargu, ar bus tas veiksnys, kuris paskatins investuotojus ateiti į Lietuvą. Tokio dirbtinio profesinių sąjungų stiprinimo nuostatų nėra nei Latvijos, nei Estijos darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Todėl labai svarbu, kad siekdami išspręsti mūsų šalies konkurencingumo problemą užsienio investuotojams nesukurtume naujų, kai kuriais atžvilgiais dar sunkiau peržengiamų, kliūčių.

Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min