Referendume turime atsakyti, ar pritariame branduolinei energetikai
Lietuvos gyventojai referendume netrukus balsuos dėl naujos atominės elektrinės statybos. Ir daugeliui kyla paprastas klausimas: kodėl verta Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę? Pirmiausia reikia suprasti, kad atėję prie urnų gyventojai iš tikrųjų balsuos ne dėl naujosios elektrinės, bet dėl branduolinės energetikos apskritai – ar jie pritaria, ar ne, kad Lietuva liktų branduolinės energetikos šalimi.
Tai nebus klausimas, kiek kainuos elektra, koks ekonominis modelis, kokia technologija, nes atsakymai aiškūs: elektros kaina turi būti konkurencingiausia, ekonominis modelis turi būti pats efektyviausias, o branduolinė technologija turi būti saugiausia. Kito pasirinkimo neturime.
Projektą vykdančiai bendrovei iškelta tokia užduotis. Mes turime statyti tik tai, kas yra konkurencinga, saugu ir efektyvu. Rinkėjai turės priimti lemiamą sprendimą.
O mano atsakymas būtų toks: jei Lietuva neturėtų branduolinės jėgainės, neturėtų jokios patirties ir įdirbio, tada vertėtų gerai susimąstyti, prieš atsakant, ar verta mūsų šalyje vystyti branduolinę energetiką.
Bet Lietuva jau turi atominę elektrinę. Mes turime patirtį, branduolinę energetiką reglamentuojančius įstatymus. Turime specialistus, kurie pasirengę dirbti ir užtikrinti efektyvų šios atominės jėgainės darbą. Mes juk turime visą miestą, sukurtą atominei elektrinei aptarnauti.
Antra, naujajai atominei parengta visa reikiama infrastruktūra. Yra būsimosios elektrinės statybų aikštelė, nebereikia diskutuoti, kur ją įrengti. Lietuva turi jau įrengtas elektros jungtis, kelius, kurių nebereikės tiesti, pakaks tik sustiprinti. Turime geležinkelį, aušinimo įrenginius. Kitaip tariant, turime geriausią šiuo metu Europoje aikštelę atominei elektrinei statyti.
Nepamirškime, kad jau yra ir visiškai pabaigtas būsimosios jėgainės poveikio aplinkai vertinimas. Pabaigtas, ir pabrėžiu – parengtas pagal visus tarptautinius standartus. Tai yra didžiulis turtas.
Taigi, mano įsitikinimu, gyventojų pasirinkimas turėtų būti akivaizdus. Negi būtų protinga atsisakyti visko, ką jau turime, ką parengėme, išvystėme ir sukūrėme per pastaruosius dešimtmečius?
Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį į dar vieną aplinkybę: Visagino atominės elektrinės statybos yra komercinis projektas. Jį įgyvendina įmonės, kurios investuoja savo kapitalą. Vadinasi, keturios projektą vykdančios įmonės prisiima jo riziką, o prisiimdamos riziką, jos yra ypač suinteresuotos, kad šis projektas būtų vykdomas kuo efektyviau.
Kitaip sakant, galimiems piktnaudžiavimams čia vietos nėra. Statoma elektrinė privalo būti konkurencinga būsimoje elektros rinkoje. Kitokios padėties šios įmonės negali sau leisti. Ir tai yra tas „vidinis variklis“, ta garantija, kad įmonės pinigų nešvaistys, o juos įdėjusios sieks susigrąžinti per efektyvų verslą, per pelningą projektą.
Beje, klausiant – statyti ar ne atominę elektrinę, didžiausią susirūpinimą kelia finansinė našta, kurią Lietuvai teks patirti, tiksliau – Lietuvos prisiimama įsipareigojimų dalis. Ar ji bus mums pakeliama, ypač turint galvoje tai, kad valstybės skola dėl pastarojo finansinio sunkmečio padidėjo?
Nenoriu čia minėti nė vieno skaičiaus. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų dabartinė skola, vaizdžiai tariant, buvo pravalgoma. Tai yra, valstybė skolinosi, kad išmokėtų pensijas ir įvykdytų kitus finansinius įsipareigojimus piliečiams.
Tuo tarpu naujosios atominės jėgainės projektas ‒ tai investicija, kuri kurs pridėtinę vertę. Tai yra esminis skirtumas. Ir net jei Lietuvos galimybės ribotos, nes aš tikrai girdžiu, ką sako garbūs Lietuvos ekonomistai, manau, kad reikia žengti šį žingsnį. Skirtingai nei daugelis kitų Lietuvos projektų, naujoji jėgainė kurs didelę pridėtinę vertę. Būtent todėl būtina prisiimti šią riziką ir kartu su savo kaimynėmis vystyti šį projektą.
Projekto stiprybė – partnerių ir investuotojų pasitikėjimas
Akivaizdu, kad Lietuvai vienai Visagino atominės elektrinės projektas būtų pernelyg sudėtingas. Jį būtų sunku įgyvendinti ir finansiškai. Todėl turime džiaugtis galimybe, kad kaimynai – latviai, estai – taip pat strateginis investuotojas „Hitachi“ patikėjo mumis ir kartu sutiko investuoti į projektą bei prisiimti riziką. Taigi čia noriu pabrėžti tikėjimą mumis, lietuviais, tikėjimą mūsų projektu. Jeigu Latvija, Estija ir pasaulinio mąsto Japonijos įmonė netikėtų ir nepasitikėtų mumis, netikėtų projekto sėkme, jie neinvestuotų. Visagino atominė elektrinė ‒ unikalus projektas, kuriame dalyvauja net keturi investuotojai ir trys skirtingos šalys. Kartu tai ir išskirtinė galimybė Lietuvai. Jei nebūtų kaimynų, nebūtų partnerių, mes vieni nebūtume finansiškai pajėgūs pastatyti naująją elektrinę.
Todėl privalome pasinaudoti gerais kaimyniniais santykiais ir užtikrinti tiek savo, tiek kaimynų energetinę nepriklausomybę. Pademonstruotas pasitikėjimas mumis, investuotojų ryžtas ateiti į Lietuvą su milijardinėmis investicijomis – tai unikali istorinė proga. Turime ją branginti ir neprarasti šio pasitikėjimo.
Politiniai debatai diskredituoja Lietuvos vardą
Lietuva jau prieš šešerius metus nusprendė statyti naują atominę elektrinę. Per šį laiką Lietuva parengė projektą, surado partnerius, strateginį investuotoją. Pabrėžiu: projektą valstybė parengė taip, kad Lietuva patikėjo ir mūsų kaimynai, ir investuotojai iš „už jūrų marių“, t. y. iš kitų kontinentų.
Tai reiškia, kad atliktas darbas neturėtų būti taip smarkiai nuvertinamas, kaip kartais tai daro kai kurie Lietuvos politikai, teigiantys, esą jis neaiškus ar netinkamas. Jei Latvija, Estija, Japonijos milžinė „Hitachi“ sutiko investuoti milijardines lėšas, vadinasi, yra priešingai – naujosios jėgainės projektas tikrai sėkmingas ir pagrįstas ekonomiškai. Žinoma, būtina užduoti klausimus ir diskutuoti. Bet kartais vidaus politikos klausimai keliami labai jau emocingai. Pernelyg aštrūs politiniai debatai, kuriais neretai peržengiamos ribos, diskredituoja ir menkina visa tai, kas jau sukurta. Be abejo, taip diskredituojamas ir Lietuvos vardas.
Šiandieninė mūsų laikysena kelia rimtų abejonių. Turėdamas dviejų dešimtmečių darbo tarptautinių santykių srityje patirtį, aš labai kritiškai vertinu tokius debatus. Manau, jie kelia rimtą grėsmę geram Lietuvos vardui.
Turėdama tokį palaikymą Lietuva turi tęsti Visagino AE projektą
Valstybė priėmė sprendimą statyti naują atominę elektrinę. Ėmėme vykdyti šį projektą, mumis patikėjo kaimynai, investuotojai. Dabar mes patys tarsi bėgame nuo savo darbų, jų išsižadame, apgaudami partnerius.
Tokiu būdu rizikuojame ne tik materialiniu turtu, būsimomis investicijomis į jėgainę. Geri kaimyniniai santykiai ir tarpusavio pasitikėjimas, partnerystė – štai, kokias svarbiausias vertybes gresia paminti. Todėl politinės diskusijos šalyje turėtų vykti taip, kad minėtoms vertybėms nekiltų grėsmė. Deja, pernelyg įsikarščiavus, gali nutikti visaip.
Kaip atrodo dabartinė padėtis Lietuvoje? Gyventojai buvo pakviesti balsuoti dėl būsimosios elektrinės, kai sprendimai dėl jos statybų priimti dar prieš šešerius metus. Negaliu tokio reiškinio vertinti niekaip kitaip, kaip tik Lietuvos politikų bandymo išsisukti nuo jau priimtų sprendimų ir išvengti politinės atsakomybės.
Verta prisiminti, kad dabartinė opozicija, iki 2008 m. buvusi valdančiojoje daugumoje, rėmė naujosios atominės jėgainės statybas. Projektą tęsia dabartinė dauguma. Taigi, užuot politikavę, jį ir toliau turėtų remti visi politikai.
Esu įsitikinęs, kad įgiję kaimyninių šalių, užsienio partnerių, galiausiai visos Europos Sąjungos pasitikėjimą ir paramą, mes paprasčiausiai neturime kitos išeities kaip tik tęsti Visagino atominės elektrinės statybų projektą. Jis mums gyvybiškai svarbus ‒ tiek politine, tiek ekonomine, tiek geopolitine, tiek ir energetinio saugumo prasme.
Nepriklausomas ekonomikos ekspertas ir analitikas Romas Švedas
