Sekite 15min Google
Šį sekmadienį Tillschneiderio AfD Saksonijoje-Anhalte vykusius žemės parlamento rinkimus laimėjo triuškinamai – surinko 44 proc. balsų ir nutraukė dešimtmečius žemės politikoje trukusį kanclerio Friedricho Merzo krikščionių demokratų (CDU) dominavimą. Pastarieji surinko tik 18 proc. balsų. AfD pritrūko kelių mandatų iki absoliučios daugumos, todėl kol kas dar neaišku, ar jai tikrai pavyks perimti valdžią.
Rinkimų žemėlapis rodo įspūdingą AfD pergalę. Iš 218 Saksonijos-Anhalto savivaldybių AfD pirmauja 217-oje. Daug kur ji surinko daugiau nei pusę balsų, kai kur – daugiau nei 60 procentų. Antroje vietoje beveik visur liko CDU. Dar prieš penkerius metus didžioji dalis šio žemėlapio buvo juoda – CDU spalvos. Ši partija Saksoniją-Anhaltą su trumpa pertrauka valdė beveik tris dešimtmečius. Dabar beveik visa žemė nusidažė mėlyna AfD spalva.
Po tokių rezultatų viešojoje erdvėje dominuoja pesimistiniai ir moralistiniai vertinimai. Esą rinkimai šioje Vokietijos žemėje – tik pirma kregždė tų įvykių, kurie Europos laukia artimiausiais metais.
Iš tiesų radikalios ir populistinės politinės jėgos šiandien yra rekordinėse aukštumose. Prancūzijos prezidento rinkimų apklausose pirmauja Nacionalinio sambūrio kandidatai, Jungtinėje Karalystėje Nigelo Farage’o „Reform UK“ yra tarp stipriausių politinių jėgų, Vokietijoje rekordines aukštumas pasiekė AfD. Atrodo, bręsta politinė revoliucija.
Tačiau kiekvienas rezultatas įvyksta tam tikrame kontekste. Ir tik supratę tą konkretų kontekstą galime ieškoti teisingo recepto spręsti jį sukėlusias problemas.
AfD pergalės genezė: kas yra Saksonija-Anhaltas Vokietijoje?
AfD pergalės žemėlapis gana aiškiai rodo, kur partija stipriausia. Didžiuosiuose Saksonijos-Anhalto miestuose AfD gavo apie 31 procentą balsų. Vidutinio dydžio miestuose – jau apie 46 procentus. Mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose savivaldybėse rezultatas artėjo prie 50 procentų ar jį viršijo.
Radikalios ir populistinės politinės jėgos šiandien yra rekordinėse aukštumose.
Taigi skirtis nėra tokia paprasta kaip „miestas prieš kaimą“. Tiksliau būtų sakyti: didmiesčiai prieš beveik visa kita.
Saksonija-Anhaltas yra viena rečiausiai apgyvendintų Vokietijos žemių. Rečiau gyvenama tik Meklenburge-Pomeranijoje ir Brandenburge. Žemėje tėra du didesni miestai – Magdeburgas ir Halė. Visa kita – daugiausia mažesni miestai ir kaimiškos teritorijos, daugelį metų susiduriančios su gyventojų mažėjimu ir senėjimu.
Tai ypač matyti AfD tvirtovėse. Daugelyje vietų, kur partija surinko 55 procentus ir daugiau balsų, per pastaruosius penkiolika metų gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo dėl emigracijos ir mažo gimstamumo.
Vokietijos analitikai pastebi, kad Saksonija-Anhaltas komunistinės Rytų Vokietijos laikais buvo vienas svarbiausių chemijos ir sunkiosios pramonės centrų. Leunos, Bitterfeldo ir Schkopau pramoninis trikampis po Vokietijos susivienijimo išgyveno milžinišką transformaciją, o dabar toliau susiduria su sunkumais: aukštomis energijos kainomis, silpnesne paklausa ir vis stipresne tarptautine konkurencija.
Kitaip sakant, būtent ten, kur pramonė ekonomikai svarbiausia, AfD rezultatai geriausi.
50-yje savivaldybių, kuriose pramonėje dirbančių žmonių dalis didžiausia, AfD surinko maždaug 48 procentus balsų. Tose 50-yje savivaldybių, kur pramonės darbuotojų mažiausia, – apie 39 procentus.
Panaši priklausomybė matoma ir žiūrint į atlyginimus. Turtingesnėse savivaldybėse AfD rezultatai mažesni. Ten, kur atlyginimai žemesni, AfD pasirodė geriau.
Pridėkime dar vieną ilgalaikį procesą – jaunų žmonių išvykimą. Miestelių tuštėjimas ir senstanti visuomenė lemia paslaugų mažėjimą, mokyklų ir parduotuvių užsidarymą. Tačiau išvyksta ne visi vienodai. Ypač ryški jaunų moterų migracija: jos dažniau baigia vidurinę mokyklą, dažniau renkasi studijas ir dėl jų persikelia į universitetinius miestus ar Vakarų Vokietiją. Kai kuriuose Saksonijos-Anhalto regionuose tarp 18–35 metų gyventojų 100 vyrų tenka vos 75–85 moterys.
Ir čia vėl matome ryšį su AfD rezultatais. Mažose savivaldybėse, kuriose jaunų vyrų perteklius ypač didelis, AfD rezultatas siekia apie 50 procentų. Tuo tarpu 50-yje savivaldybių, kuriose vyrų dalis mažiausia, AfD gauna apie 42 procentus. Jose daug geriau pasirodo progresyvi žaliųjų partija.
Žinoma, iš to negalima daryti išvados, kad vyrų ir moterų santykis savaime lemia balsavimą už AfD. Greičiau tai dar vienas to paties struktūrinio proceso požymis. Iš mažėjančių miestelių pirmiausia išvažiuoja jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo siekiantys žmonės, ypač moterys, o liekanti visuomenė tampa vyresnė ir labiau vyriška. Kartu mažėja ekonominių galimybių, socialinių ryšių ir optimizmo dėl regiono ateities. Būtent tokioje aplinkoje antisisteminė AfD politika randa ypač palankią dirvą.
Prie ekonominių ir demografinių priežasčių prisideda ir paprastesni dalykai – politinis nuovargis bei naujumo troškimas.
CDU Saksoniją-Anhaltą valdė beveik tris dešimtmečius. Socialdemokratai, žalieji ir liberalai vienaip ar kitaip taip pat buvo suvokiami kaip sistemos dalis. Todėl nemažai daliai rinkėjų svarbus buvo ir naujumo veiksnys – kancleriui F.Merzui prarandant populiarumą, CDU neatrodė ta partija, kuri sugebės sėkmingai spręsti įsisenėjusias problemas.
Be to, AfD labai sėkmingai išnaudojo ilgametį prieš ją statytą sanitarinį kordoną. Ji politiškai padalijo sistemą į dvi dalis: vienoje pusėje – mes, kitoje – visi likusieji. Tradicinės partijos, žiniasklaida, Briuselis – visa tai AfD pasakojime tapo vienos sistemos dalimi, su kuria kovojama dalimis. Atrodo, kad ir nemaža dalis rinkėjų patikėjo tuo – apklausų duomenimis, tradicinių jėgų priešiškumas AfD taip pat buvo vienas iš labiausiai motyvuojančių veiksnių rinktis būtent šią politinę jėgą.
Be abejo, AfD padėjo ir dar viena Rytų Vokietijos ypatybė – silpnesnis istorinis rinkėjų prisirišimas prie tradicinių partijų. Vakarų Vokietijoje krikščionys demokratai, socialdemokratai ar liberalai dešimtmečius buvo įsišakniję konkrečiose socialinėse grupėse, profesinėse organizacijose ir bendruomenėse. Rytuose, kurie demokratiniu keliu pasuko tik po 1989 metų, tokie ryšiai niekada nebuvo tokie stiprūs. Todėl rinkėjui Rytų Vokietijoje lengviau pereiti nuo CDU ar kairiųjų prie AfD.
Migracijos paradoksas
Tiek Lietuvos, tiek pasaulio spaudoje AfD sėkmė dažnai aiškinama griežtesniu požiūriu į migraciją.
Kuo ilgiau populistinė partija gali egzistuoti amžinoje opozicijoje, tuo lengviau jai žadėti revoliuciją, kurios niekada nereikės įgyvendinti.
Tačiau čia situacija gana paradoksali. 2025 metų pabaigoje Saksonijoje-Anhalte gyveno apie 192 tūkst. užsienio pilietybę turinčių žmonių – mažiau nei 8 procentai visų gyventojų. Tai viena mažiausiai užsieniečių turinčių Vokietijos žemių. AfD ypač gerai pasirodė vietovėse, kuriose migrantų dalis maža.
Kita vertus, būtent migracija ir vidaus saugumas, apklausų duomenimis, buvo tarp svarbiausių klausimų, nulėmusių AfD rinkėjų pasirinkimą.
Tyrimai rodo, kad populistines nuostatas dažnai skatina ne pati migrantų koncentracija gyvenamojoje vietoje, o suvokiama migracijos keliama grėsmė. Taigi televizijos, socialinių tinklų, pažįstamų žmonių pasakojimai ne mažiau svarbūs nei tiesioginė patirtis.
Saksonija-Anhaltas – beveik ideali terpė AfD. Čia koncentruojasi beveik visos problemos, kuriomis partija daugelį metų grindė savo politinį augimą: gyventojų mažėjimas, senėjanti visuomenė, išvykstantis jaunimas, mažesni atlyginimai, nerimas dėl pramonės ateities, nykstančios paslaugos regionuose ir didelis nepasitenkinimas migracijos politika. O kai pačių migrantų palyginti nedaug, politinį migracijos paveikslą dar lengviau nupiešti savo sutirštintomis spalvomis.
Rusiškas dramblys kambaryje
Kuo ilgiau populistinė partija gali egzistuoti amžinoje opozicijoje, tuo lengviau jai žadėti revoliuciją, kurios niekada nereikės įgyvendinti. Jeigu AfD gaus realią valdžią, anksčiau ar vėliau paaiškės, kad statyti ir kurti sunkiau nei kritikuoti.
Lietuvoje turime savų, nors ir visiškai kitokio masto, tokio politinio eksperimento pavyzdžių. „Nemuno aušros“ dalyvavimas valdžioje taip pat labai greitai leido rinkėjui pamatyti skirtumą tarp protesto ir kaltinimų politikos bei realios atsakomybės už konkrečius sprendimus suteikimo – kai į valdžios pozicijas reikia pasiūlyti kompetentingus žmones, ieškoti kompromisų ir pasiekti realių praktinės politikos pokyčių.
Tačiau yra viena problema: kai kurių populistų eksperimentų kaina gali būti pernelyg didelė.
2025 metų AfD Bundestago rinkimų programoje Rusija vadinama ilgus dešimtmečius buvusia „patikima“ Vokietijos energijos tiekėja. AfD reikalauja panaikinti ekonomines sankcijas Rusijai, remontuoti ir vėl paleisti „Nord Stream“ dujotiekius bei plėsti ekonominius santykius su Maskva.
Ukrainos ateitį partija mato kaip „neutralią valstybę už NATO ir ES ribų“. Net ekonominėje programos dalyje vienas iš receptų Vokietijos konkurencingumui atkurti yra „Nord Stream“ atgaivinimas.
Saksonijos-Anhalto AfD pati negalės pakeisti Vokietijos užsienio politikos. Kiti Bundestago rinkimai, jei nebus pirmalaikių, vyks 2029 metais. Jei šiandieninė tendencija tęsis, klausimas, ar AfD gali tapti didžiausia Vokietijos politine jėga ir nacionaliniu mastu, nebėra fantastinis, tačiau reikia turėti omenyje, kad jos rezultatai bus gerokai kuklesni nei Saksonijoje-Anhalte, kurioje susiformavo AfD triuškinamai pergalei itin palankios sąlygos.
Europoje jau vyksta procesai, kurių net ir labai sustiprėjusi hipotetiškai AfD dominuojama prorusiška Vokietijos valdžia negalėtų paprastai atsukti vienu jungiklio paspaudimu.
Europos Sąjunga jau yra priėmusi teisinį sprendimą palaipsniui atsisakyti rusiškų gamtinių dujų. Vokietijai tai ypač svarbu. Jos ankstesnis energetinis ir pramonės modelis didele dalimi rėmėsi gausiomis ir palyginti pigiomis rusiškomis dujomis.
Po 2022 metų šis modelis galutinai žlugo, kiekvienais metais jis vis labiau ardomas ne tik politiškai, bet ir struktūriškai. Jau 2025 m. daugiau nei pusę – beveik 56 proc. – Vokietijos elektros energijos suvartojimo padengė atsinaujinantys energijos ištekliai.
Europos žalioji politika artimiausiais metais neabejotinai bus koreguojama. Pramonės konkurencingumas jau verčia Briuselį mažinti dalį reguliacinės naštos ir realistiškiau vertinti kai kuriuos ankstesnius sprendimus, bet tai nereikš grįžimo į 2000-uosius. Energetikos sistema juda kryptimi, kurioje rusiškas iškastinis kuras Europai tampa vis mažiau reikalingas.
Todėl laikas šiuo atveju dirba mūsų naudai. Jeigu Rusija nebeturės energetikos svertų, romantizuoti „ypatingus Vokietijos ir Rusijos santykius“ visų partijų politikams Vokietijoje darysis vis sudėtingiau.
Migracijos kortą iš populistų taip pat galima atimti
Ir migracijos srityje Europa jau keičiasi. Šių metų birželį pradėtas taikyti naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas. Jis numato privalomą neteisėtai išorinę ES sieną kertančių žmonių registravimą ir tapatybės, saugumo bei sveikatos patikras. Žmonėms iš valstybių, kurių piliečiams prieglobstis ES suteikiamas itin retai (pvz., Maroko), taip pat tiems, kurie klaidina institucijas ar kelia grėsmę saugumui, taikoma pagreitinta pasienio procedūra. Kol jų prašymas nagrinėjamas, jie paprastai lieka pasienio zonoje, o atmetus prašymą iš karto pereinama prie grąžinimo procedūros.
Kartu šiemet Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl dar griežtesnių bendrų grąžinimo taisyklių migrantams, kurie neturi teisės likti Europos Sąjungoje. Numatomos aiškios pareigos bendradarbiauti su institucijomis, veiksmingesnis valstybių tarpusavio bendradarbiavimas ir galimybė steigti grąžinimo centrus trečiosiose valstybėse, su kuriomis sudaryti atitinkami susitarimai.
Kuo greičiau naujoji sistema pradės duoti apčiuopiamų rezultatų – greitesnes procedūras, geresnę išorinės sienos kontrolę ir realų žmonių, neturinčių teisės pasilikti, grąžinimą – tuo mažiau kortų liks populistams aiškinti, kad „elitas“ sąmoningai nekontroliuoja migracijos.
Geriausias skiepas – veikianti valstybė
Svarbiausia Saksonijos-Anhalto pamoka centro partijoms – nustokime tikėtis, kad radikalų banga kažkaip savaime praeis. AfD rinkėjų neperauklėsime, tačiau bent dalį jų susigrąžinti galima. Tam reikės parodyti, kad demokratinė valstybė geba efektyviai veikti: kontroliuoti savo sienas, užtikrinti saugumą, sudaryti sąlygas kurtis darbo vietoms, suteikti normalias viešąsias paslaugas ne tik didmiesčiuose ir išgirsti žmones regionuose.
Kartu turi likti labai aiški riba: atsakyti į problemas, kurios augina AfD, nereiškia perimti jos požiūrio į žmogaus teises ar Rusiją. Geriausias skiepas nuo populizmo galiausiai yra geriau veikianti valstybė.
