Nuo įsako paskelbimo iki jo realaus įgyvendinimo praėjo vos kelios dienos. Argi toks gležnų demokratinių, pilietinių iniciatyvų staigus sužlugdymas autoritarinėse ar totalitarinėse valstybėse nėra diktatorių svajonių išsipildymas? Diktatoriai juk ir pradeda veikti atsikratydami ir suvaržydami tris pagrindinius demokratijos sargus – nepriklausomą žiniasklaidą, teismų sistemą ir pilietinę visuomenę. Taikiniu visada tampa kritinį balsą turinčios organizuotos nevyriausybinės organizacijos, galinčios telkti ir mobilizuoti žmones.
Tad koks šio Donaldo Trumpo sprendimo poveikis pilietinei visuomenei ir demokratijai mūsų regione?
Pirmiausia, turėtume įvardinti, kad JAV demokratijai, kultūrai, menui, pilietinei visuomenei, mokslui palaikyti per metus skirdavo milijardus dolerių visame pasaulyje. Šias dotacijas teikdavo tiek JAV ambasada, tiek kiti JAV vyriausybinės finansuojami fondai tokie kaip USAID, DRL, German Marchal Fund of the Black Sea Trust, NED, BAFF ir kiti.
Transatlantinėms ir Europos Sąjungos struktūroms nepriklausančios mūsų regiono šalys – Vidurio Azijoje, ta pati Ukraina, Baltarusija ar net Rusijos opozicija – jų pilietinės visuomenės organizacijos gaudavo itin didelį ir gyvybiškai svarbų palaikymą. Išsivysčiusioms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai, tekdavo tik taškinės dotacijos pavieniams projektams, puoselėjantiems demokratiją ar žmogaus teises, taip pat dvišalių kultūros, meno, mokslo mainų skatinimui.
Geroji žinia Lietuvos pilietinei visuomenei yra tai, kad toks brutalus JAV paramos nutraukimas katastrofiškų padarinių neturėtų sukelti.
Žinia apie staigų paramos sustabdymą pati savaime yra labai bloga, o jos pasekmės demokratijai, jau ir dabar prarandančiai savo pozicijas pasaulyje, gali būti tragiškos.
Pradėkime nuo Lietuvos – visiems juk pirmiausia rūpi, kaip tai atsilieps mums. Geroji žinia Lietuvos pilietinei visuomenei yra tai, kad toks brutalus JAV paramos nutraukimas katastrofiškų padarinių neturėtų sukelti. Jau kuris laikas didieji pilietinės visuomenės donorai Lietuvoje yra Europos Sąjunga bei Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino finansinis mechanizmas, Šveicarijos fondai, taip pat įvairūs privatūs rėmėjai ar mažesni fondai (nors jų parama bendrame krepšelyje užima nedidelę dalį).
Blogoji žinia ta, kad šis sprendimas gali paliesti ir jau palietė kai kurias organizacijas. Daugiausia, žinoma tas, kurios neseniai laimėjo, pavyzdžiui, JAV ambasados skelbtus konkursus, ir jau pradėjo įgyvendinti savo iniciatyvas. Jos jau susidūrė su tuo, kad visi mokėjimai yra įšaldyti. Jei niekas neateis joms į pagalbą, joms gali tekti stabdyti ar apriboti savo veiklas. Tad šioje vietoje labai aiškiai pamatysime, kiek mums, kaip visuomenei yra svarbūs žmogaus teisių ir demokratijos klausimai, ir ar mes jau subrendome tiek, kad jiems aukotume.
Šis staigus lėšų įšaldymas yra žymiai blogesnė žinia Baltarusijos ir Ukrainos demokratijoms ir pilietinei visuomenei. Ir, aišku, puiki naujiena pono Lukašenkos klikai.
Lietuvoje turime didelę ir veiklią Baltarusijos opozicijos diasporą, žmogaus teisių srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas. Bendrame priespaudos, bauginimo kontekste šios organizacijos veikė beveik slapta, dalis jų – iš Lietuvos, o jų nariai baimindamiesi represijų niekur neskelbdavo net savo nuotraukų. Tad šis ponas Trumpas ką tik savo įsaku prispaudė pagalvę ant vos kvėpuojančio ligonio – Baltarusijos demokratijos – burnos.
Juk didžiausias Baltarusijos demokratijos vilties donoras buvo JAV USAID parama. Ši parama buvo skirstoma per USAID paramą dalijantį biurą Vilniuje ir maždaug dešimtį amerikietiškų nevyriausybinių organizacijų, kurios kartu kūrė gerai apmokamas darbo vietas Lietuvos gyventojams. Baltarusijos pilietinės NVO nebetenka vieno pagrindinių finansavimo šaltinių ir bet kokios demokratijos ar žmogaus teisių iniciatyvos, darbas su jaunais žmonėmis ar kalinčių opozicionierių labui tampa tikru iššūkiu.
Nors tiek oficialiai, tiek neoficialiai kalbama, kad parama Ukrainos demokratijai ir pilietinei visuomenei turėtų išlikti, tačiau jau dabar gauname signalus iš Ukrainos organizacijų, kad netekusios finansavimo jos yra priverstos iš esmės stabdyti veiklą arba kliautis vien savanoriais. Karo ir bendro visuomenės išsekimo kontekste ši naujiena dar labiau žlugdo menkas viltis laimėti ir atsilaikyti.
Taigi, ar tragiškos pasekmės JAV paramos sustabdymo? Vienareikšmiškai – taip. Ypač demokratijai. Jos erdvė nenumaldomai traukiasi jau kelerius metus – tą rodo ir visi demokratijos indeksai, tad toks sprendimas ką tik sudavė smūgį į paširdžius ir atėmė kvapą besivystančioms šalims bei demokratinių aspiracijų turėjusiems piliečiams autoritariniuose režimuose. Tik laikas parodys, ar jie pajėgs patys atsikelti. Ir tik laikas parodys, ar demokratija pajėgs atsilaikyti.
Ir pagrindinis klausimas taip pat kol kas lieka neatsakytas – ką darysime mes, kaip piliečiai, kaip valstybė, kad šio sprendimo pasekmės mūsų regione būtų kuo mažiau skausmingos?
