Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 sausio 4d. 13:50

Šarūnas Frolenko: ​​​​​​​Iš lobistų gyvenimo – kodėl verta žinoti, su kuo ir kaip jie bendrauja

Šarūnas Frolenko
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Šarūnas Frolenko
​​​​​​​Kas trečias Lietuvos verslininkas mano, kad lobistine veikla užsiima visi, kurie bendrauja su politikais. Daugelio nuomone, nėra skirtumo, kaip lobistas veikia – kaip registruotas lobistas, verslo savininkas, advokatas ar asociacijos vardu. Lobistų įvairovė verslą supainiojo, tai turi įtakos ir pasitikėjimo jais nebuvimui. Pasitikėjimo būtų daugiau, jei geriau išmanytume, su kuo, kaip ir kodėl bendrauja lobistai.

Dauguma tapatina su kita veikla

Šiuo metu rinka neatskiria profesionaliai interesų atstovavimu užsiimančių lobistų nuo profesijų, kurioms ši veikla šalutinė. Esminis rodiklis verslui yra ne teikiamų paslaugų pavadinimas, o faktas, kad asmuo kuria ryšius su politikais ar valdininkais ir atstovauja interesams. Tai atspindi per kelis dešimtmečius susiklosčiusią situaciją, kai lobizmu užsiėmė labai platus verslo ir visuomenės veikėjų ratas.

Situaciją turėtų keisti šių metų rugsėjį patobulintas lobizmo reguliavimas ir įsigaliojusi prievolė registruotis lobistų sąraše. Tačiau per šį laiką užsiregistravusių lobistų skaičius padidėjo vos viena dešimtimi. Natūralu, kad kol verslo dauguma neišreiškia poreikio dirbti tik su registruotais lobistais, tol lobistams paskatos registruotis yra kur kas menkesnės. Viena iš priežasčių – registruoto lobisto funkcijos tapatinimas su kitų profesijų atstovų veikla.

Painiava tiems, kurie nėra dirbę su lobistais

Tokią išvadą darau remdamasis pirmuoju Lietuvoje verslo nuomonės apie lobistus tyrimo duomenimis. Kaip rodo tyrimas, net 66 proc. tyrimo dalyvių teigimu, lobizmu užsiima visi, tiesiogiai dirbantys su politikais ir valstybės tarnautojais. 58 proc. tyrimo dalyvių teigia žinantys, jog lobistinę veiklą vykdo registruoti lobistai. Kiek mažiau nei pusė (45 proc.) respondentų lobistinės veiklos funkcijas priskiria asociacijoms ir patiems verslininkams. Trečdalis (33 proc.) su lobistine veikla sieja viešųjų ryšių specialistus, verslo konsultantus ir advokatus.

Viena vertus, gerokai susipainiojome. Verslo daugumos nuomonė labai skiriasi nuo tų verslo atstovų, kurie dažnai įsitraukia į lobistinius procesus. Jei apie lobizmą kalbėtume su valstybės institucijų reguliuojamų verslų atstovais, jie gerai žino, ko gali tikėtis iš registruoto lobisto, asociacijos, advokato ar viešųjų ryšių specialisto.

Matyt, tai gera proga priminti, jog registruoto lobisto vykdoma veikla yra profesionalios paslaugos, teikiamos atstovaujant šios veiklos užsakovui. Tai skaidrus procesas, kurio metu lobistas pagrįstų argumentų ir faktų kalba siekia įtikinti sprendimus priimančius asmenis.

Kita vertus, akivaizdu, kad galime kalbėti apie lobizmą kaip civilizuotą interesų grupių ir sprendimų priėmėjų bendravimo formą. Tokie tyrimo rezultatai būtų mažai tikėtini prieš penkerius metus. Tikrai pajudėjome link vakarietiškų sprendimų priėmimo ir įtakos darymo principų. Tik kaip išvengti painiavos apie lobistinių paslaugų teikimo formą?

Pasirodo, painiava yra susijusi tik su lobisto profesijos atpažinimu. Klausiant apie lobizmo funkcijas, kas antras šalies verslininkas teigė žinantis, kas yra lobistinė veikla. Daugiau nei pusė (55 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, jog lobistų pagalba labiausiai reikalinga siekiant kurti palankesnes sąlygas konkrečiam verslo sektoriui. Trečdalio apklaustųjų nuomone, lobizmas vertingiausias norint stebėti įstatymų pakeitimus.

Geriau išmanydami, labiau pasitikėsime

Lobistinės veiklos profesijų supainiojimas mažina pasitikėjimą jos atstovais. Lobizmo įvaizdžiui įtakos turi ir pasenę stereotipai, kuriuos suformavo po šalies nepriklausomybės atkūrimo įtaką įvairiais būdais darę veikėjai.

Po kelių dešimtmečių turime rezultatus, liudijančius, jog lobistais pasitiki tik kas septintas verslininkas, daugiausia tai stambesnių įmonių atstovai. Ketvirtadalis tyrimo dalyvių teigė neturintys nuomonės, lygiai tiek pat apklaustųjų nurodė visiškai nepasitikintys lobistais. Kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) nurodė greičiau nepasitikintys.

Mūsų veikloje, kaip ir kitur, pasitikėjimą kuria tiesioginis bendravimas ir klientui vertę kuriantys rezultatai. Natūralu, kad tiesioginės patirties su lobistais neturintys verslininkai remiasi labiau išankstinėmis nuostatomis nei realia patirtimi.

Jei per pastarąjį dešimtmetį gebėjome pasiekti to, kad verslui yra aiškios lobistų funkcijos, ilgainiui įgusime atskirti registruotą lobistą nuo kitos profesijos atstovo. Atitinkamai – ir pasitikėjimą.

Straipsnyje cituojamą verslo nuomonės tyrimą bendrovės užsakymu šių metų spalio 6–20 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 300 įmonių visoje Lietuvoje.

Šarūnas Frolenko yra lobistas, „Vento Nuovo“ partneris

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min