Vyriausybės iniciatyva steigti Valstybinį kelių fondą sulaukė tvirto pritarimo Seime. Įstatymas priimtas. Šio sprendimo Lietuva laukė ilgai, o laukimas ypač prailgo pastaruosius ketverius metus.
Dirbdamas prie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvados dėl Valstybinio kelių fondo projekto ir pristatydamas jį iš Seimo tribūnos, jaučiau sutelktą politinę valią pagaliau spręsti įsisenėjusias, užleistas kelių infrastruktūros problemas. Net Seimo opozicija buvo neįprastai konstruktyvi.
Stagnacija šioje srityje užtruko pernelyg ilgai. Duobės ir yrantys keliai jau tapo tarsi Lietuvos vizitine kortele. Tiltai, viadukai tiesiog nyksta akyse.
Šiuo metu net apie 40 proc. valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje yra prastos ar net labai prastos būklės. Šis rodiklis eina blogyn greičiau, nei spėjama tvarkyti kelius. Daugiau kaip 100 tiltų ir viadukų – avariniai. Tai – tiesioginė grėsmė eismo saugumui, realus pavojus žmonėms. Nuolat auga rizika, kad tokias susisiekimo jungtis teks uždaryti ir eismas sutriks.
Socialdemokratų deleguotas susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis imasi plataus užmojo kelių rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, aplinkkelių tiesimo ir kelių infrastruktūros pritaikymo gynybiniams pajėgumams, nes ligšiolinis kelių infrastruktūros finansavimo modelis neatitiko visuomenės lūkesčių.
Valstybinis kelių fondas – tai ne vien asfalto reikalai. Tai strateginė investicija į valstybės ateitį, ekonominį stabilumą. Kokybiška kelių infrastruktūra užtikrina patogų ir saugų susisiekimą žmonėms, efektyvią logistiką verslui bei operatyvų infrastruktūros pritaikymą gynybos reikmėms ar ištikus kitoms krizinėms situacijoms.
Transporto sektorius Lietuvoje sukuria beveik 12 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės – beveik dukart daugiau už ES vidurkį. Taigi kokybiškai išvystyti keliai tiesiogiai lemia mūsų šalies konkurencingumą. Tai kritiškai svarbus ekonomikos variklis.
Naujai įsteigtas Valstybinis kelių fondas turės aiškiai apibrėžtus ilgalaikius finansavimo šaltinius, įskaitant kelių rinkliavą, transporto priemonių registracijos mokestį, pajamas iš baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Fondas galės ir skolintis strateginių projektų finansavimui užtikrinti bei tikslams įgyvendinti.
Stabilūs lėšų šaltiniai leis sistemingai gerinti kelių būklę ir spartinti infrastruktūros modernizavimą. Ateityje fondą papildys ir lėšos, gautos iš sunkiasvorio krovininio transporto atstuminės kelių rinkliavos („e.tolling“) sistemos.
Pastaruoju metu mūsų politinėje darbotvarkėje dominuoja dvi temos – mokesčiai ir krašto gynyba. Abi – ypatingai svarbios kiekvienam piliečiui. Tačiau infrastruktūra jas apjungia: tiek biudžeto planavimo, tiek nacionalinio saugumo prasme.
Efektyvią ir saugią kelių infrastruktūrą galime palyginti su organizmo kraujotaka, be kurios negali visavertiškai funkcionuoti nei regionai, nei visa valstybė.
Tad grįždamas prie įžanginės minties galiu tik palinkėti sau ir kolegoms: mažiau kalbų apie orą – daugiau darbų tvarkant kelius.
