Bene nuosekliausias konservatorių ideologas Mantas Adomėnas paliko TSKD rinkimų štabo gretas, premjeras, išvažiuodamas dviračiu iš Seimo aikštelės, gavo užkardu į kaktą, o galiausiai – bene didžiausia Lietuvos statybų bendrovė „Hanner“ – „pabėgo“ į Estiją.
„Tai didelė netektis Lietuvai“, – iškart pareiškė teisingumo ministras Remigijus Šimašius apie „Hanner“ perbėgimą. Finansų ministrė ir premjeras – nesivargino komentuoti šio įvykio. Ne vieną šimtą milijonų į Lietuvos biudžetą mokėjusi įmonė, turbūt nenusipelnė didesnio šių pareigūnų dėmesio ir pagarbos – tai gal ir nereikia per daug stebėtis, kad nuo šiol tuos milijonus „Hanner“ mokės Estijoje.
Kas gi atsitiko, kad Lietuvos verslininkų įmonė pabėgo iš Lietuvos? Gal juos „nupirko“ rusai, kaip įprasta sakyti? Gal juos užvaldė begalinis godumas? Gal jie nustojo būti Lietuvos patriotais? Gal juos užbūrė Patriarcho regėti marsiečiai? Matyt, visos šios išdavystės/kiaulystės versijos – klaidingos.
Pats „Hanner“ šeimininkas A.Avulis paprastai paaiškina situaciją: „Tie patys asmenys, kurie valdėme AB „Hanner“, įkūrėme Estijoje holdingą. Kapitalo kaupti ir perskirstyti Estijoje palankesnės sąlygos nei Lietuvoje. Ten žymiai paprastesnė, aiškesnė ir patikimesnė įstatyminė bazė. Galime būti 99 proc. tikri, kad kitąmet mokesčiai Estijoje bus tokie patys, kaip ankstesniais metais. O Lietuvoje biudžete nuolat trūksta lėšų ir chroniškai ieškoma naujų apmokestinimo objektų ir būdų – tokia situacija erzina“, – sako A. Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Na, turbūt finansų ministrė už tokius žodžius geresniais laikais A.Avuliui pasiūlytu „į snukį“. Juk jos ekselinėm lentelėm paremtas biudžetas tiesiog žaižaruoja tvirtybe ir stabilumu, bet staiga, išėjus iš sterilaus kabineto ministerijoje, realus gyvenimas, ima ir aptaško visokiom perbėgėlių bjaurybėm, dėl kurių, aišku, kalti visi, tik ne trumparegiška mokestinė vyriausybės politika.
A.Avulio „Hanner“ juk nėra jokia pirmoji kregždė – iš tiesų „Hanner“ ilgai kentė ir dvejojo prieš perbėgdama į Estiją. Jokia paslaptis, kad didžiausi verslo dalyviai Lietuvoje jau senokai savo kapitalą pergrupavo į Kaimanų salas ar kitokius tolimus rajonus, parodydami arogantiškai Lietuvos gyvenimą „strateguojančiai“ valdžiai išradingą pirštų kombinaciją.
Šiame fone labai simboliškai skamba ir konservatorių rinkimų šūkis – „Pasiekėme daug, nesustokime“. Pasiekimai, kaip matome – akivaizdūs.
