Naujomis Civilinio proceso kodekso normomis siekiama apsaugoti būsimų globėjų (įtėvių) duomenis ir užtikrinti būsimo globos (įvaikinimo) konfidencialumą, o tuo pačiu užtikrinti vaiko interesų apsaugą. Anksčiau anonimiškumas buvo užtikrinamas tik bylose dėl įvaikinimo.
Iki šios vasaros nagrinėjant bylas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, toje pačioje byloje iškart buvo nusprendžiama ir dėl vaiko globos nustatymo bei paskiriamas globėjas. Institucija, kuri teismui teikdavo išvadą apie tėvų daromą žalą vaikui ir (ar) nesirūpinimą juo, turėdavo nurodyti ir siūlytiną vaiko globėją bei jo asmens duomenis. Taigi tiek globėjų vardai, pavardės, telefonai, adresai ir net asmens kodai būdavo vieši visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ir biologinius vaiko tėvus, kuriems buvo siūloma apriboti tėvų valdžią.
Liepos 1 d. įtvirtintas bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir dėl globėjo vaikui skyrimo atskirumas leis užtikrinti saugesnes sąlygas vaikui augti ir vystytis, kol bus išspręstas globos institucijoje ar šeimoje klausimas. Nuo šiol inicijuoti bylas dėl vaikų globos ir rūpybos – teismo pareiga. Civilinio proceso kodeksas papildytas nauju straipsniu, įpareigojančiu teismą, priėmusį sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.
Pagal naująją tvarką teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi privalo pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui būtinus bylai išnagrinėti duomenis, išvadą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo reikalingumo. Šioje byloje vaiko tėvai nebedalyvauja, taigi taip užtikrinamas globėjų asmeninių duomenų konfidencialumas.
Nuo liepos 1 d. vaiko globos skyrimo byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje ir viešai nėra skelbiamas nei pats sprendimas (kaip ir anksčiau), nei jo rezoliucinė dalis. Iki liepos 1 d. galiojusioje straipsnio redakcijoje išimtis dėl teismo rezoliucinės dalies neskelbtinumo buvo nustatyta tik įvaikinimo byloms.
Kokias problemos kildavo dėl ankstesnio teisinio reglamentavimo? Vienoje nagrinėtoje neterminuoto tėvų valdžios apribojimo byloje, kaip įprasta, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti teismo dokumentai pateikti atsiliepimus į ieškinį. Jau nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad iš teismo dokumentų sužinoję globėjų telefono numerį biologiniai vaiko tėvai asmeniškai (nors buvo įpareigoti bendrauti per instituciją ir susitikti su vaiku institucijos nurodytoje vietoje) skambindavo globėjams ir reikalaudavo bendrauti su vaiku. Dėl atskleistų asmeninių duomenų globėjai jautėsi nesaugiai.
Kitose bylose biologiniai tėvai ne tik skambindavo globėjams, bet ir nuvažiuodavo prie jų namų pagal nurodytą gyvenamosios vietos adresą ir laukdavo prie durų. Siekdami bendrauti su vaiku ir jo globėjais be atsakingų vaiko teisių apsaugos specialistų priežiūros tėvai sukeldavo nepatogumų ne tik globėjams, bet ir vaikams, kurie, dalyvaudami suaugusių tarpusavio konfliktuose, patiria daug streso.
Globėjams yra rekomenduojama nenutraukti vaiko ryšių su biologiniais tėvais, tačiau tik kompetentingi specialistai gali įvertinti, ar biologiniai tėvai, kuriems neterminuotai apribota valdžia, neteisėtai kišdamiesi į globėjų gyvenimą, nedarys neigiamos įtakos vaiko emocinei būklei, ar nepagilins psichologinių problemų.
Pagrindinis reglamentavimo pokyčių vaikų globos bylose tikslas – užtikrinti vaiko teisę ramiai augti saugioje aplinkoje, megzti tvirtus ryšius naujoje šeimoje, išvengti globėjų konfliktų su biologiniais tėvais. Tikimasi, kad įslaptinti būsimų globėjų duomenys padės sklandžiau įgyvendinti vaiko perkėlimo į kitą šeimą (ar instituciją) procesą.
Sigita Taurienė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.
