Kai tauto trokšta gelbėtojo, toks iš karto pasirodo, kartais net keli. Kai reikia ko nors, kas įkūnytų stabilumą, akys nukrypsta į kitą. Kai prispiria reikalas imtis racionalių permainų, iškyla trečias. Ir taip toliau.
Pastaruoju metu užčiuopę nepasitenkinimo daigus, dėmesį į save bando atkreipti revoliucingais šūkiais besišvaistantys minios politikai.
Kai tauta trokšta gelbėtojo, toks iš karto pasirodo, kartais net keli.
Paskutinį kartą apie buvusį Kauno merą ir Seimo narį Vytautą Šustauską turbūt girdėjome, kai jis ieškojosi darbo. O gal kai pateko į avariją…Žodžiu, mažai kas politiška. Tačiau vos tiktai žmonės ėmė bruzdėti, vos tik protestų Vilniuje pavyzdys parodė, jog įmanoma sukelti neramumus, pradėjo reikštis iš šio politiko vadovaujama Lietuvos Laisvės sąjunga.
Prieš savaitę Kaune vykusio mitingo išvakarėse V.Šustauskas kvietė žmones eiti į žūtbūtinį mūšį. Jis nedviprasmiškai abejojo, ar akcijos organizatoriams pavyks išvengti riaušių ir kalbėjo, jog „kiekviena kova reikalauja aukų“. Tačiau tuo pat metu politikas tikino, jog mitingas Kaune bus tik repeticija. Visu smarkumu protestai prasiverš per ateityje planuojamą kelionę į Vilnių prie Seimo pastato.
Renginio dieną miesto savivaldybės pašonėje susirinkusiems protestuojamas V.Šustauskas sakė, jog šįkart šturmuoti pastato neverta. Užteks to, jog Kauno tarybos nariams bus įteikti reikalavimai. Jei jie bus vykdomi, po mėnesio bus žiūrima, ką daryti. Kalbėjo, tarsi jau būtų minios vedlys.
Bet mitingas praėjo ramiai. Susirinko vos keli šimtai žmonių – teigiama, kad mažiau nei savivaldybės gynybai pasiruošusių teisėsaugininkų. Pavieniai potencialūs riaušininkai buvo be didesnių incidentų neutralizuoti. Turbūt „ubagų karaliaus” žvaigždė iš tiesų nusileido.
Vilniuje ne ką mažiau karingesnis Algirdas Paleckis, dabartinis sostinės vicemeras. Visuose didesniuose mitinguose su savo partijos „Frontas” delegacija besilankantis politikas sausio 16-ą „sudalyvavo” taip, kad dabar vaikšto pas prokurorus. Nors kiti protestuotojai jam reguliariai į akis drebia, ką apie jį galvoja, per neramumus prie Seimo frontininkų frontininkui pavyko tapti dalies minios vedliu. Todėl dabar, kai Smulkiųjų verslininkų asociacija nusprendė neberengti vasario 3-ą planuoto mitingo, A.Paleckis subruzdo. Jam žūtbūt reikia minios.
Tokiame fone ryškiai išsiskiria visai kitokio plano pavyzdys – eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Pastaruoju metu populiarumo ji nestokoja – tai bene geidžiamiausia šalyje kandidatė į prezidentus, nors net nėra paskelbusi, jog dalyvaus rinkimuose. Viena iš priežasčių, kaip jos retingai išaugo iki tokių mastų – griežti žodžiai ankstesnei vyriausybei. Tačiau dabar ji nebekritikuoja valdžios, kurią peikti itin populiaru, o giria jos sprendimus arba teikia patarimus, kaip juos tobulinti. Nejaugi nėra jokio noro dar pasipumpuoti populiarumo raumenų? O gal tai tiesiog žavus specialistės sprendimas nepolitikuoti?
Vienareikšmio atsakymo negali būti vien dėlto, kad vasarą baigsis D.Grybauskaitės kadencija Europos Komisijoje, ir Lietuvos valdžia turės galvoti, ar pratęsti jos darbą. Tačiau Geležinės ledi iš Briuselio poza viešojoje erdvėje daro kur kas gilesnį įspūdį nei bandančiųjų iškilti ant protestų bangos. Kita vertus, tikrąjį eurokomisarės politinį svorį bus galima matuoti, kai paaiškės, ar teigiami atsiliepimai apie dabartinį ministrų kabinetą numuš jos populiarumą ar, priešingai, išaugins Vyriausybės reitingus.
