Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 22d. 15:58

Snaigė Židonytė: Kaip nepaklysti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos labirintuose

Snaigė Židonytė Modernėjant mokėjimų rinkai bei kuriantis naujomis technologijomis paremtoms fintech įmonėms, vis dažniau neišvengiamai susiduriama su klausimais bei neaiškumais siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.

Ypač dažnai iššūkiai šioje srityje kyla įmonėms, kurių veikla yra susijusi su virtualiosiomis valiutomis, jų keitimu ir/ar pardavinėjimu, kai siekiant supaprastinti bei pagreitinti paslaugų teikimą klientams, tampa sudėtinga ir itin nepatogu įgyvendinti griežtus teisės aktuose numatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Vis dėlto problemų įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją neišvengia ir jau kurį laiką finansų rinkoje dalyvaujančios ir veiklą vykdančios įmonės.

2017 m. liepos 13d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcijai, į Lietuvos teisinę sistemą perkėlusiai 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, finansų įstaigoms atsirado papildomų įpareigojimų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Nauji reikalavimai buvo numatyti, visų pirma, klientų bei naudos gavėjų nustatymo procesams, taip pat klientų rizikos vertinimui bei atitinkamų prevencijos priemonių taikymui atsižvelgiant į nustatytą riziką. Nepaisant to, kad šis įstatymas įsigaliojo jau daugiau nei prieš metus, iki šiol ne visiems finansų rinkos dalyviams bei kitiems įpareigotiesiems subjektams pavyksta tinkamai vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

Galiojantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas numato, kaip turi būti nustatoma finansų įstaigos ar kito įpareigoto subjekto kliento, fizinio arba juridinio asmens, bei naudos gavėjo tapatybė. Įpareigotieji subjektai, laikydamiesi įstatyme numatytų reikalavimų, privalo surinkti, įsitikinti tikrumu ir saugoti įstatyme numatytus duomenis bei dokumentus ir užtikrinti duomenų apie klientą aktualumą juos peržiūrint ir periodiškai atnaujinant. Be šių reikalavimų, tais atvejais, kai kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, įstatymas įpareigotiesiems subjektams numato pareigą atlikti papildomus veiksmus bei įtvirtina, kad atsakomybė dėl įstatyme nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymo, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, tenka finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.

Nors pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo būtinybė yra neginčytina, aptarti reikalavimai neretai apsunkina finansų rinkos dalyvių veiklą. Ypač sudėtinga įmonėms įgyvendinti įstatyme numatytus tapatybės nustatymo reikalavimus yra tais atvejais, kai klientų tapatybė yra nustatoma klientui – fiziniam asmeniui ar kliento – juridinio asmens atstovui tapatybės nustatymo procese nedalyvaujant fiziškai. Tokiu atveju finansų įstaigos ir įpareigotieji subjektai kliento tapatybę privalo nustatyti iš kliento pateiktų dokumentų, kurių tikrumu bei teisėtumu įsitikinti nuotoliniu būdu gali būti itin sudėtinga. Be kita ko, galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Šį reikalavimą įgyvendinti, kai klientas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, galima kliento pateiktą informaciją patikrinant remiantis informacija, gaunama iš viešų registrų, įskaitant Registrų centrą, Juridinių asmenų registrą, Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazę. Vis dėlto tais atvejais, kai klientas nėra Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento tapatybę, privalo naudotis tos valstybės, kurios pilietis yra klientas – fizinis asmuo ir/ar kurioje yra įsteigtas klientas – juridinis asmuo, šaltiniais, kurių neprikausomumu bei patikimumu atskirais atvejais įsitikinti gali būti sudėtinga.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės gali sukelti nepatogumų ir įstaigų klientams. Dėl griežtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, klientai, prieš užmezgant dalykinius santykius su finansų įstaigomis ir/ar kitais įpareigotaisiais subjektais, yra įpareigojami pateikti ne tik atitinkamos įstatyme nustatytos formos dokumentus, tačiau atskirais atvejais ir pateikti informaciją apie lėšų šaltinį, ar patys nurodyti nepriklausomus bei patikimus šaltinius, kuriuose jų pateikti duomenys galėtų būti patikrinti. Tai reikalauja potencialių klientų atlikti eilę veiksmų siekiant vien atsidaryti mokėjimo sąskaitą finansų rinkos dalyvyje, kas atskirais atvejais gali paskatinti, ypač užsienio subjektus, rinktis mokėjimo paslaugų teikėją savo ar kitoje palankesnėje jurisdikcijoje.

Be griežtų klientų tapatybės nustatymo reikalavimų, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo įgyvendinti ir kitas įstatyme numatytas pareigas, įskaitant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, kuri apima ir sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį. Šiuo tikslu, atlikus įstatyme numatytus reikalavimus atitinkančią tapatybės nustatymo procedūrą, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo įdiegti vidinius procesus, kurių pagalba būtų galima efektyviai stebėti klientų atliekamas transakcijas bei sudaromus sandorius. Šis procesas visais atvejais turi būti atliekamas atsižvelgiant į kliento rizikos lygį, kuris nustatomas įvertinus eilę faktorių, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento kilmės valstybę, dalykinių santykių pobūdį, kliento produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymius, teritorijos požymius.

Siekiant įgyvendinti visus aptartus reikalavimus finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo ne tik įdiegti atitinkamas vidaus kontrolės sistemas, tačiau tam skirti ir pakankamai resursų, įskaitant, žmogiškųjų išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra tęstinis ir nenutrūkstamas procesas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai paprastai turi vidinę atitikties specialistų komandą, kuri užtikrina nuolatinį įstatyme numatytų reikalavimų laikymąsi. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantys pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimo reikalavimai yra sąlyginai nauji ir nuolatos griežtinami, o kompetentingų šios srities specialistų rasti ne visuomet yra paprasta, efektyvios atitikties specialistų komandos sudarymas įmonėje gali tapti ilgu ir sudėtingu procesu. Be kita ko, iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai įgyvendinti būtinų veiksmų, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams kyla papildomų pareigų, įskaitant įstatymų reikalavimus atitinkantį klientų ir galutinių naudos gavėjų asmens duomenų tvarkymą. Įgyvendinti šiuos ir kitus iš teisės aktų kylančius su pinigų plovimo prevencija susijusius reikalavimus nedidelėms ar naujai įsikūrusioms įmonėms gali tapti itin didele administracine našta.

Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 30 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kurioje yra numatyti papildomi nauji reikalavimai įpareigotiesiems subjektams bei tam tikri pokyčiai galutinių naudos gavėjų nustatymo procesui ir kitiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procesams. Be kita ko, direktyvoje numatyti reikalavimai bus privalomi ir virtualiųjų valiutų bei dekretinių valiutų konvertavimo paslaugų teikėjams, taigi tokia veikla užsiimančios įmonės taip pat privalės vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, įskaitant, bet neapsiribojant, įstatyme numatytus reikalavimus atitinkančius klientų bei naudos gavėjų tapatybės nustatymo veiksmus bei dalykinių santykių stebėseną.

Atsižvelgiant į aptartus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, yra akivaizdu, kad iš galiojančio teisinio reguliavimo finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams kyla daug pareigų, kurių įgyvendinimas reikalauja ne tik resursų, tačiau ir nuolatinio efektyvių procesų įmonėse veikimo. Nors ilgai finansų rinkoje dalyvaujančioms įmonėms tai padaryti atskirais atvejais gali būti daug paprasčiau nei mažoms, naujai įsisteigusioms įmonėms, kurioms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai reikalingą kiekį resursų skirti gali tapti itin didele finansine ir administracine našta, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet užtikrinti įstatymų reikalavimus atitinkančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nepavyksta ir tokioms finansų įstaigoms kaip bankai. Turint omenyje tai, kad finansų rinka bei jos dalyvių veikloje taikomos technologijos nuolatos modernėja, neišvengiamai daugiau galimybių atsiveria ir pinigų plovimui bei teroristų finansavimui, todėl, manytina, teisinis reguliavimas bei reikalavimai finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams šioje srityje tik griežtės. Dėl šios priežasties finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai bei finansų rinkoje dar tik planuojančios dalyvauti įmonės turėtų efektyvias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo priemones apgalvoti prieš imantis reguliuojamos veiklos bei įvertinti tai, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija taps neišvengiama ir ne mažiau svarbia nei kitos, įmonės veiklos dalimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min