Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tadas Povilauskas: Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų skatina didinti algas

Šaltinis: 15min
0
A A

Tadas Povilauskas Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmą ketvirtį buvo 817,6 eurai, arba 9,3 proc. didesnis negu prieš metus.

Pagrindinė priežastis, kodėl auga vidutinis darbo užmokestis šalyje, yra ta pati – nedarbas mažėja, ekonominė padėtis palanki verslo plėtrai, rasti reikalingų darbuotojų sudėtinga. Baimė, kad jų nenuviliotų konkurentai ar žmonės neemigruotų, skatina didinti algas.

Tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje jau beveik susilygino su alga Latvijoje.

Sparčiai metinis vidutinis darbo užmokestis šalyje auga ir dėl to, kad šių metų pirmą ketvirtį minimali mėnesio alga (MMA) buvo 30 eurų, arba 8,6 proc. didesnė negu prieš metus. Galima priminti, kad MMA ir mažesnę algą Lietuvoje vis dar gauna apie 230 tūkst. žmonių, arba 17 proc. visų apdraustų „Sodroje“ asmenų.

Dar labiau padidėjo atlyginimas atskaičius mokesčius – net 10,4 proc., o tam įtaką darė šių metų sausio 1 dieną nuo 200 iki 310 eurų išaugęs taikytinas maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir nuo 100 iki 200 eurų pakeltas papildomas NPD už kiekvieną auginamą vaiką.

Latvija siekia sumažinti darbuotojų mokesčių naštą

Kol kas nėra paskelbti pirmo ketvirčio darbo užmokesčio statistikos duomenys Latvijoje, bet tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje jau beveik susilygino su alga Latvijoje. Tiesa, mūsų kaimynė yra parengusi mokesčių reformą, kuri sumažins darbuotojų mokesčių naštą.

Jeigu pokyčiai būtų patvirtinti, 2018 metais gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažėtų nuo 23 proc. iki 20 proc. uždirbantiems mažiau negu 3,75 tūkst. eurų per mėnesį. Be to, ketinama nuo 70 iki 250 eurų didinti NPD, o MMA kelti nuo 380 iki 430 eurų, todėl labai tikėtina, kad kitais metais Latvija vėl išsiverš į priekį pagal darbo užmokesčio vidurkį šalyje.

Privačiame sektoriuje Lietuvoje per metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo 10,4 proc., o valstybės 7,2 procentais. Tai, kad valstybės sektoriuje algos taip pat sparčiai auga, nestebina, nes pastaruoju metu privačiame sektoriuje algos didėjo daug greičiau negu valstybės, todėl konkuruoti viešajam sektoriui su privačiu tampa vis sudėtingiau. Galima priminti, kad valstybės biudžete šiems metams yra patvirtintos 7,1 proc. didesnės negu pernai išlaidos darbo užmokesčiui.

Vilniuje darbuotojai turi daugiau derybinių galių

„Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, daugelyje savivaldybių darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo dėl mažesnės MMA įtakos algų augimui, tačiau yra keletas savivaldybių, kuriose atlyginimai augo netgi sparčiau. Viena iš jų yra Vilniaus, tad praraja tarp darbo užmokesčio sostinėje ir atokesnių regionų didėja toliau.

Vilniuje labiau juntamas kvalifikuotų žmonių, kuriems mokamas didesnis atlyginimas, trūkumas paslaugų sektoriuje, tad žmonės turi daugiau derybinių galių reikalauti didesnės algos. Beje, jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys asmenys daugiau domisi nuo metų pradžios pradėtais skelbti viešais duomenimis apie įmonėse mokamą vidutinę algą, tad dėl to taip pat mažiau negu kitose bendrovėse gaunantys asmenys nori reikalauti didesnio atlyginimo. Negalima pamiršti ir premijų įtakos pirmo ketvirčio algoms privačiame sektoriuje.

Tikėtina, kad antrą metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis šalyje augs šiek tiek lėčiau, o pokyčiai 2018 metais priklausys ne tik nuo ekonomikos vystymosi, bet ir nuo to, kaip bus keičiama Lietuvoje gyventojų darbo pajamų apmokestinimo tvarka ir kiek bus keliama MMA. Beveik nėra abejonių, kad Vyriausybė ateinančiais metais padidins MMA, tačiau vargu ar reikėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir iškart padidinti minimalią alga 50 eurų – iki 430 eurų, nes tai dar pliūpteltų daugiau žibalo į infliacijos ugnį.

Beje, dėl daug sparčiau negu darbo našumas didėjančio vidutinio darbo užmokesčio didėja rizika dėl verslo konkurencingumo ir ekonominio stabilumo vidutiniu laikotarpiu, ypač jeigu emigracija ir toliau nemažės, o į darbo rinką vis dar įsilies daug darbuotojų, kurių specialybė neatitinka galinčio mokėti dideles algas verslo reikalavimų.

Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min