Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 29d. 08:32

Tadas Povilauskas: Lietuvių atostogų pinigai nusėdo Baltijos šalių kelionių burbule

Tadas Povilauskas Gegužės pradžioje per pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie sukurtą Baltijos kelionių burbulą, kai trijų šalių valdžia sudarė sąlygas gyventojams be papildomų ribojimų keliauti Baltijos šalyse, nors daugelis Europos Sąjungos valstybių dar buvo visai užsidariusios nuo užsienio turistų.

Faktai rodo, kad burbulas nesubliuško ir padėjo sušvelninti turizmo sektoriaus nuostolius dėl prarastų užsienio turistų iš kitų valstybių. Atsiskaitymų SEB banko išduotomis kortelėmis duomenys rodo, kad lietuviai birželį ir liepą išleido Latvijoje ir Estijoje gerokai daugiau negu prieš metus. Tai pat smarkiai augo ir latvių, ir estų išlaidos Lietuvoje.

Visgi tai, kad pastarosiomis savaitėmis užsikrėtusiųjų koronavirusu rodikliai smarkiai pablogėjo (ypač Lietuvoje), įspėja, kad, užsitęsus tokiai tendencijai, keliauti po Baltijos šalis nebebus taip paprasta. Pritraukti turistų iš kitų Baltijos šalių rudenį ir žiemą bus gerokai sudėtingiau negu vasarą, o vargu ar turistai iš kitų šalių rudenį sugrįš į Lietuvą, todėl turizmo sektorius rudens laukia baimingai.

SEB banko duomenys rodo, kad birželį ir liepą ypač ūgtelėjo lietuvių išlaidos Estijoje. Lietuviai SEB banko išduotomis kortelėmis Estijoje birželį atsiskaitė 32 proc., o liepą net 58 proc. dažniau negu prieš metus. Atsiskaitymų vertė tais mėnesiais augo 24 proc. ir 36 procentais. Latvijoje SEB banko išduotomis kortelėmis birželį atsiskaityta 15 proc., o liepą daugiau negu 30 proc. dažniau negu prieš metus.

Tiesa, atostogoms skirtų pinigų srautas nebuvo vienos krypties – kitų Baltijos šalių gyventojai taip pat vasarą daugiau keliavo ir išleido pinigų Lietuvoje. Pavyzdžiui, liepą atsiskaitymų SEB banko Estijoje išduotomis kortelėmis Lietuvoje vertė buvo beveik 40 proc. didesnė negu prieš metus. Rugpjūtį, kuris keliautojų aktyvumu nenusileidžia liepai, metiniai pokyčiai veikiausiai bus dar didesni.

SEB banko duomenys rodo, kad birželį ir liepą ypač ūgtelėjo lietuvių išlaidos Estijoje.

Lietuvių išlaidų Latvijoje ir Estijoje šuolis vasarą būtų buvęs dar didesnis, jeigu nebūtų kritęs verslo kelionių skaičius. Iki koronaviruso pandemijos į Latviją ir Estiją daug lietuvių vykdavo darbo reikalais. Tačiau šią vasarą daugelis didžiųjų įmonių rekomendavo darbuotojams kuo mažiau vykti į komandiruotes užsienyje.

Kol kas žinomi tik oficialūs birželio mėnesio apgyvendinimo įstaigų suteiktų nakvynių duomenys, bet jie aiškiai rodo, kad apgyvendinimo sektoriuje pažintiniais tikslais augusios lietuvių kelionės neatsvėrė smukusių verslo kelionių įtakos. Latvijoje lietuvių nakvynių skaičius birželį buvo 0,9 proc., Estijoje net 59 proc. mažesnis negu prieš metus. Liepą ir rugpjūtį pokyčiai turėjo buvo visai kitokie, kai įsibėgėjo pažintinis turizmas.

Suteiktų nakvynių skaičiaus smukimas birželį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo truputį mažesnis negu Latvijoje ar Estijoje – Lietuvoje per metus jos krito 50 proc., o Latvijoje ir Estijoje – 59 procentais. Viena iš to priežasčių – Lietuvos apgyvendinimo įstaigose tradiciškai daug didesnę visų nakvynių dalį sudaro lietuvių nakvynės. Nereikia pamiršti, kad kitose Baltijos šalyse turizmo įtaka ekonomikai yra daug didesnė negu Lietuvoje, todėl didesnis negu Lietuvoje keliautojų nuosmukis yra viena iš priežasčių, kodėl Latvijos ir Estijos ekonomika antrą ketvirtį smuko labiau.

Nors ruduo turizmo sektoriui nieko teigiamo nežada, tai, kad daug Baltijos šalių gyventojų geriau susipažino su savo ir kitomis regiono šalimis, parengė dirvą tolesnei tarpusavio turizmo plėtrai.

Kad ir kaip augo latvių ar estų keliautojų skaičius ar vidinis turizmas Lietuvoje liepą ar rugpjūtį, jam nepavyko atsverti neigiamos įtakos dėl sumažėjusių turistų iš kitų labai svarbių turizmui valstybių, tokių kaip Rusija, Baltarusija ar Vokietija. Reikėtų priminti, kad užsienio turistų išlaidos Lietuvoje yra didesnės negu keliaujančių lietuvių išlaidos užsienyje (2019 metų duomenys rodo, kad skirtumas buvo apie 110 mln. eurų). Žinoma, įvairiose Lietuvos vietovėse ir skirtingas turizmo paslaugas teikiantiems verslo atstovams sekėsi nevienodai, tačiau bendras turizmo sektoriaus pajamų pokytis vasarą buvo neigiamas.

Beje, SEB banko duomenys nerodo, kad gyventojai liepą būtų daugiau išlaidavę Lenkijoje, kuri vasarą lyg ir turėjo sulaukti didesnio lietuvių dėmesio. Atsiskaitymų banko kortelėmis Lenkijoje liepą vertė buvo 29 proc. mažesnė negu prieš metus. Tokius rezultatus turbūt lėmė tai, kad šiemet lietuviai stengėsi vengti kelionių į Pietų ir Vakarų Europą, o nakvynę, ekskursijas ar apsipirkimą Lenkijoje kaip tarpinėje stotelėje anksčiau rinkdavosi nemažai lietuvių. Be to, galima įtarti, kad vasarą mažiau lietuvių vyko į Lenkiją ir apsipirkti nepaisant to, kad tokiu atveju dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais.

Nors ruduo turizmo sektoriui nieko teigiamo nežada, tai, kad daug Baltijos šalių gyventojų geriau susipažino su savo ir kitomis regiono šalimis, parengė dirvą tolesnei tarpusavio turizmo plėtrai. Ne tik nuo epidemiologinės situacijos, bet ir nuo pačių turizmo verslo atstovų pastangų priklausys, kiek latvių ir estų turistų sulauksime ir šaltuoju metų laikotarpiu, ir jau ateinančią vasarą.

Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Video

01:03
00:59
11:55

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min