Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 19d. 18:44

Tomas Bičiūnas: „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ kol kas tik lozungas

Tomas Bičiūnas
Asmeninio archyvo nuotr. / Tomas Bičiūnas
2018 metų pabaigoje, kovodami už savo teisę į teisingą atlyginimą, šalies pedagogai žengė netikėtą žingsnį: sulipę per langą, kelioms savaitėms įsikūrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pažadėjo iš ministerijos nesitraukti tol, kol valdžia nesiims realių pedagogų etatinio darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo darbų.

Netikėto mokytojų žingsnio paskatintas šalies premjeras S.Skvernelis pažadėjo ieškoti variantų etatinio pedagogų darbo užmokesčio tvarkos didinimui bei po kurio laiko atleido tuometinę ministrę J.Petrauskienę.

Ministrės atleidimas nuėmė susikaupusią įtampą tarp pedagogų ir Vyriausybės, tačiau svarbiausių problemų taip ir neišsprendė. Etatinio pedagogų darbo užmokesčio tvarka iki šiol turi nemažai trūkumų, nuo kurių kenčia ne tik pedagogai, tačiau ir mokiniai.

Ministrės atleidimas nuėmė susikaupusią įtampą tarp pedagogų ir Vyriausybės, tačiau svarbiausių problemų taip ir neišsprendė.

Skambūs pažadai

Naujoji I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė savo programoje įsipareigojo pedagogams užtikrinti stabiliai augantį darbo atlygį, kuris 2024 m. turėtų būti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio bei peržiūrėti mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus.

Atlyginimo augimas bei aiškūs siekiami skaičiai yra gerai, tačiau ir toliau lieka neaišku ar pedagogų etatinio apmokėjimo tvarka bus tobulinama, nes įsipareigojimas „peržiūrėti“, toli gražu nebūtinai reiškia pokyčius, kurių reikia neatidėliotinai.

Tikiuosi, kad „peržiūrėjimas“ bus toks pat kruopštus, kaip ir 2020 m.

Šiais metais vykusio LR Seimo posėdžio metu naujosios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovės I.Šiugždinienės paklausiau, ar planuoja į artimiausių darbų sąrašą įtraukti etatinio apmokėjimo tvarkos tobulinimą ir gavau patikinimą, kad sausio mėnesio pabaigoje bus suformuota darbo grupė, kuri peržiūrės etatinio apmokėjimo struktūrą.

Tikiuosi, kad „peržiūrėjimas“ bus toks pat kruopštus, kaip ir 2020 m. Valstybės audito atliktas švietimo sistemos auditas, iš esmės apėmęs ir etatinį pedagogų darbo apmokėjimą.

Niekam nesukėlė nuostabos, kad audito ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog daugiau kaip 45 proc. audituotų mokyklų nustatyta etatinio apmokėjimo tvarkos trūkumų: vidaus teisės aktuose nenustatyti kriterijai, reikalingi objektyviems sprendimams dėl mokytojų darbo užmokesčio nustatymo pagrįsti, darbo krūvio sandarą pagrindžiančiuose dokumentuose nenurodomos konkrečios veiklos, už kurias mokytojui mokamas atlygis.

Laiką suryja popierizmas

Taikant etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį, pasitaiko nemažai trūkumų, apie kuriuos kalba ne tik Valstybės auditas, tačiau ir mokytojai.

Itin daug laiko užima dokumentacija, nustatomas veiklų pobūdis ar valandų skaičius, skiriamas joms atlikti, sunkumas planuojant veiklas metams į priekį, mokytojai nenoriai imasi naujų veiklų, išlieka „susitarimų“ galimybės bei kyla kitos grėsmės, dėl ko ši tvarka privalo būti tobulinama.

Taikant etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį, pasitaiko nemažai trūkumų, apie kuriuos kalba ne tik Valstybės auditas, tačiau ir mokytojai.

Manau, kad naujos pedagogų etatinio darbo apmokėjimo tvarkos pagrindiniai tikslai yra ne tik užtikrinti aiškesnę mokytojo darbo struktūrą ir jo darbo apmokėjimo tvarką, bei paskatinti patrauklesnes darbo sąlygas jauniems ar būsimiems pedagogams, kurių šiandien, beje, tragiškai trūksta, tačiau ir užtikrinti, kad ugdymo sistema, būtų kokybiškesnė ir paremta didesniu suasmeninimu bei individualizmu, kurio reikia kiekvieno mokinio didesnei pažangai.

Išeitis – ir mažinti klases

Asmeninis dėmesys kiekvienam mokiniui įmanomas tik tinkamai sureguliavus mokinių klases, todėl vyresnių moksleivių klasėse turėtų būti ugdoma ne daugiau kaip 24, o pradinėse klasėse, ne daugiau kaip 20 mokinių.

Todėl mano siūlymas – pedagogo etatą sudaryti iš 18 pamokų, o papildomus darbus pedagogui skirti tik trūkstant pamokų skaičiui.

Etatinio darbo apmokėjimo tvarka turėtų garantuoti, kad mokytojas daug daugiau dėmesio skirtų savo tiesioginiam darbui ruošiantis pamokoms, jas vedant, individualioms konsultacijoms, vertinimui ir kitoms pagrindinėms funkcijoms, o ne nuolatiniam ataskaitų ir dokumentų pildymui.

Todėl mano siūlymas – pedagogo etatą sudaryti iš 18 pamokų, o papildomus darbus pedagogui skirti tik trūkstant pamokų skaičiui.

Akivaizdu, etatinio pedagogų darbo apmokėjimo tvarką šiandien reikia ne „peržiūrėti“, o kaip reikiant tobulinti, kad tikrai pasiektume užsibrėžtą tikslą ir mokytojas taptu prestižine profesija iki 2025 metų.

Tomas Bičiūnas yra Seimo narys, socialdemokratų frakcijos narys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min