Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 2d. 16:01

Tomas Milaknis: Kodėl (ne)galime turėti elektroninio balsavimo?

Tomas Milaknis Artėjant Seimo rinkimams į viešąją erdvę sugrįžta diskusijos apie elektroninį balsavimą. Jos vyksta jau dešimtmetį ir pagaliau pasiekėme tašką, kai reikėtų priimti sprendimą.

Pastarąjį kartą apie elektroninį balsavimą buvo kalbama kovo mėnesį, kai Teisingumo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuris būtų sudaręs teorines sąlygas balsuoti internetu. Seimas šį projektą atmetė. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis žada teikti dar vieną projektą, kurį, reikia tikėtis, Seimas patvirtins dar prieš rinkimus.

Klausimas: ar dar ilgai mes dvejosime? Galbūt apsispręsti padėtų tai, kad įdiegus e. balsavimo sistemą mūsų vardas būtų minimas kartu su tokiomis valstybėmis kaip Estija ar Kanada? O gal tikrai e. balsavimo sistema tėra nuostoliai ir pavojai? Pažiūrėkime, kokie argumentai pateikiami viešojoje erdvėje pastarąjį dešimtmetį.

E. balsavimas būtų puiki alternatyva dabartiniam balsavimui ambasadose ir suteiktų daugiau galimybių užsienyje gyvenantiems rinkėjams.

Daugiau rinkėjų ar tik patogumas?

Kai ženkli dalis Lietuvos piliečių gyvena ne Lietuvoje, kiekvienų rinkimų galvosūkiu tampa klausimas – kaip juos privilioti balsuoti? Teisingumo ministro teigimu, „žemas užsienio lietuvių aktyvumas rinkimų metu tiesiogiai susijęs su dalyvavimo rinkimuose procedūriniais sunkumais, o ši problema būtų išspręsta įvedus balsavimą internetu“.

Negaliu sutikti, kad e. balsavimas išspręstų visas žemo rinkėjų aktyvumo problemas. Bet tai būtų puiki alternatyva dabartiniam balsavimui ambasadose ir suteiktų daugiau galimybių užsienyje gyvenantiems rinkėjams.

Įvedus e. balsavimą, galėtume nušauti du zuikius: privilioti emigrantus ir jaunimą. Pastarieji, pasak „Infobalt“ viceprezidento Tauro Pėstininko, „yra labai judrūs ir užsiėmę – ne visuomet gali atvykti balsavimo dieną į savo rinkimų apylinkę. Elektroniniu būdu jie savo balsą galėtų atiduoti bet kurioje Lietuvos rinkimų apylinkėje ir tai padidintų aktyvumą“.

Oponentai teigia, kad balsavimas internetu realiai nepadidina rinkėjų aktyvumo. A.Ramonaitė, komentuodama viešojoje erdvėje, remiasi Estijos pavyzdžiu: „Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad dauguma tų žmonių, kurie balsavo internetu, vis dėlto būtų ir taip balsavę. Rinkiminis aktyvumas Estijoje geriausiu atveju padidėjo tik puse procento“. Žinoma, elektroninis balsavimas tėra priemonė, bet ne priežastis, kodėl žmonės turėtų balsuoti. Manau, e. balsavimas padėtų pateisinti šiuolaikinių rinkėjų lūkesčius bei įpročius.

Kibernetinis saugumas ir balsų pirkimas

Jei rinkėjus vienaip ar kitaip galėtume prisivilioti, tai e. balsavimo saugumo klausimų taip paprastai neišspręsime. Man labai patiko Estijos Nacionalinio rinkimų komiteto patarėjo Priit Vinkel išsakyta mintis, kad „elektroninio balsavimo sistemos pagrindas yra pasitikėjimas. Sukurti ir palaikyti šį pagrindą – tai svarbiausia ir sudėtingiausia valstybės užduotis“ (2011 m. lapkričio 8 d., CNN.COM).

Lietuvoje politikai vis dar nepasitiki elektroniniu balsavimu. Kodėl? Nes tokia sistema leistų lengvai prekiauti pirkėjų balsais, jiems daryti psichologinį ar fizinį spaudimą, atverti duris nesąžiningam balsavimui ar rinkėjų balsų viešinimui.

Tai yra pagrįstos problemos, kurioms reikia ieškoti tinkamų sprendimų. Aš manau, kad vienas iš balsų pirkimo pavojaus sprendimų galėtų būti leidimas internetu balsuoti ne mažiau nei pusę metų valstybės e-paslaugomis besinaudojantiems rinkėjams. Iš kitos pusės, jokia sistema visiškai negali panaikinti balsų pirkimo pavojaus.

Panašios abejonės kilo ir prieš kuriant kartą per metus naudojamą fizinių asmenų pajamų deklaravimo sistemą. Kokia situacija yra dabar? Mes visi didžiuojamės, kad pernai net 98 % deklaracijų buvo pateikta internetu!

Buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius mano, kad Lietuva nėra pasirengusi elektroniniam balsavimui, nes „įsilaužimų, kibernetinių nusikaltimų prevencija ir tyrimas yra vis dar besikurianti sritis Lietuvoje. Be to matome, kad ir pažangiausios šalys ir jų labiausiai saugomos sistemos yra pažeidžiamos didelio masto nusikaltimų“. Vis dėlto, aš drįsčiau teigti, kad Lietuvoje yra galimybė įgyvendinti saugų balsavimą internetu. Juk jau dabar mes turime virš 200 sėkmingai veikiančių e. paslaugų, kuriomis naudojamės kiekvieną dieną.

Investicija ar išlaidos?

Kai kurie politikai klausia, ar apsimoka investuoti į epizodiškai naudojamos sistemos kūrimą? Taip, sutinku, pirminės investicijos bus nemenkos. Manau, panašios abejonės kilo ir prieš kuriant kartą per metus naudojamą fizinių asmenų pajamų deklaravimo sistemą. Kokia situacija yra dabar? Mes visi didžiuojamės, kad pernai net 98 % deklaracijų buvo pateikta internetu!

Turbūt sunku pasakyti, kokią kainą verta mokėti už visame pasaulyje esančių rinkėjų demokratinių teisių įgyvendinimą. Nes visi šie pasiteisinimai nublanksta prieš pirminį valstybės siekį užtikrinti, kad VISI balsavimo teisę turintys Lietuvos piliečiai galėtų BALSUOTI per rinkimus. Tai valstybės prestižo reikalas.

Darom?

Tik ką Lietuvoje vėl įvyko vienas sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio projektų – „Darom“. Jo sėkmė yra pilietinė iniciatyva ir veiksmas čia ir dabar. Darom tai, kas yra realu, tai, kas yra įmanoma šiandien.

Lietuvos verslo konfederacija kviečia politikus ir specialistus į susitikimą ir diskusiją, kurios metu galėtume nustatyti, kas konkrečiai trukdo turėti galimybę balsuoti internetu, ir kaip tas problemas būtų galima išspręsti. Tada parengti ir pradėti vykdyti planą, kaip palaipsniui įvesti balsavimą internetu.

Pavyzdžiui, pradėti nuo atskiros rinkimų apygardos suformavimo, kurios rinkėjai galėtų balsuoti internetu, o iškilus bet kokiems įtarimams, rinkimų rezultatai toje apygardoje būtų anuliuojami ir skelbiami pakartotiniai rinkimai. Blogiausiu atveju, kurį laiką Seime būtų ne 141, o 140 narių.

Tomas Milaknis yra Lietuvos verslo konfederacijos Skaitmeninės ekonomikos komisijos pirmininkas

Temos: 1 Rinkimai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie 15min