Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 14d. 10:08

Tomas Romeika: Šeimos ginčus teisme sprendžiančių tėvų prioritetas – laikas sau, o ne vaikams

Tomas Romeika Viena iš teismų nagrinėjamų šeimos bylų kategorijų yra ginčai tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Keičiantis gyvenimo tempui, žmonių požiūriui į santykį su vaikais, į gyvenimo būdą, teismams tenka nagrinėti naujo pobūdžio ginčus – prašoma, kad skyrium gyvenantis vienas iš tėvų su vaikais praleistų kuo daugiau laiko.

Tipiškas ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais objektas – bendravimo su vaikais tvarka. Vienas iš tėvų (paprastai tėvas), gyvenantis skyrium nuo vaikų, prašo nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką, nes kitas iš tėvų (paprastai vaikų motina) dėl įvairių priežasčių riboja jo bendravimą su vaikais.

Ribojimo priežastys būna įvairios: bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kenkia vaiko interesams, nutrūkę ar nesusiformavę socialiniai vaiko ir tėvo ryšiai (pvz., gimus vaikui, tėvas pateko į laisvės atėmimo vietą ir ten buvo ilgą laiką), noras įskaudinti buvusį sutuoktinį ar partnerį, siekis gauti išlaikymą vaikui („Jei neduosi pinigų, neleisiu bendrauti“) ir kt.

Tačiau pastaruoju metu, keičiantis gyvenimo tempui, socialinių ryšių tarp tėvų ir vaikų pobūdžiui, tėvams siekiant kuo daugiau laiko skirti sau, teismui tenka nagrinėti ginčus tarp tėvų, kai siekiama, kad skyrium gyvenantis vienas iš tėvų kuo daugiau laiko praleistų su vaikais.

Paprastai tokio ginčo šalys yra išsilavinę, atsakingą ir daug laiko trunkantį darbą dirbantys žmonės. Natūralu, kad, pvz., vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta dviejų ar trijų vaikų gyvenamoji vieta, dirbantis darbą, kuriame tenka dirbti viršvalandžius, važiuoti į komandiruotes, ir atsakingai žiūrintis į vaikų auklėjimą, ne visuomet spėja skirti jiems pakankamai dėmesio. Todėl jis nori, kad kuo didesnę dalį savo laisvo laiko su vaikais praleistų kitas iš tėvų.

Tokiais atvejais teismo prašoma nustatyti tokią skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką, pagal kurią jis būtų įpareigotas, pvz., tris kartus per savaitę nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas ir būrelius, dalyvauti kas antrame tėvų susirinkime. Nors dažnai dėl darbo pobūdžio jis neturi galimybės skirti vaikams tiek laiko, kiek to nori buvęs sutuoktinis ar vaikai.

Žinoma, tėvams, kurie nesivadovauja savo ambicijomis įskaudinti buvusį sutuoktinį ar partnerį, suprantantiems, kad svarbiausia yra vaiko interesai, tokių ginčų nekyla, o jei ir kyla, tai tie ginčai jų pačių ir išsprendžiami.

Teismui tenka nagrinėti ginčus, kai bent viena šalis, o dažnai ir abi nesielgia sąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio ginčuose teismas susiduria su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų teisės bendrauti su vaikais ir tėvų pareigos auklėti vaikus atribojimu.

Kyla klausimas, ar ieškinyje keliamas reikalavimas: „Darbo dienomis – pirmą, trečią, penktą mėnesio antradienį, ketvirtadienį ir antrą, ketvirtą mėnesio pirmadienį, trečiadienį, penktadienį atsakovas bendrauja su dukra, pasiima ją iš gyvenamosios vietos 7.30 val., nuveža į dukros lankomą ugdymo įstaigą ir iš šios įstaigos pasiima po užsiėmimų bei parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą“, yra reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką, ar įpareigojimas atlikti tėvo pareigas?

Be abejo, tėvas, veždamas dukrą į mokyklą, galės su ja pabendrauti, tačiau kelčiau klausimą, ar toks bendravimas bus kokybiškas. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.

Pažymėčiau, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti siejamas su prievartiniu mechanizmu, t. y. nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir vaiko bendravimo tvarką neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis vienas iš tėvų nenori ar negali įgyvendinti.

Tokios tvarkos nustatymas gali turėti neigiamos įtakos tėvo ir vaiko santykiams (vaikas gali laukti ir nesulaukti tėvo nustatytu laiku; vaikas gali būti paimtas, tačiau su juo nebendraujama ir pan.), ir tai neatitinka vaiko interesų.

Priešingai, bendravimo tvarkos nustatymas turi būti siejamas su savanoriškumo principu, kuris būtent gali užtikrinti ir puoselėti artimus tėvo ir vaiko ryšius.

Nustatyta bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas jaustųsi saugus, mylimas, būdamas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kad bendravimo tvarka nebūtų itin sudėtinga ir netrukdytų kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kad ji būtų realiai vykdoma.

Tomas Romeika yra Kauno apygardos teismo teisėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

02:12
39:35
01:36

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min