Kaip sakoma, Platonas yra draugas, bet tiesa – didesnis draugas“. E.Baranauskas neatitiko Teismų įstatyme Aukščiausiojo Teismo teisėjui keliamų reikalavimų. Į tai dėmesį išdrįso atkreipti Seimo Teisės departamentas. Seimas apsimetė, kad išvados neskaitė. Sako, geras vyras. Gyvenime nebuvęs teisėju, tik neseniai apsigynęs disertaciją, moksle nepasižymėjęs. Tiesa, buvęs laborantas. Sako, kad jis korporatyviniais ryšiais susijęs su kai kuriais į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus sugrįžusiais advokatais. Advokatai sako – nekliudykite, kam, juk per jį viskas praeis.
Niekas ir nejudino. „Lietuvos žinios“ tik parašė apie išvadą, kad trūksta stažo. TSKP istorikas Arvydas Anušauskas, kalbėdamas Seime Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu, paragino balsuoti „už“, nes spaudoje pasirodė neigiamos informacijos, atseit, „priešinasi interesų grupės. Dėl to, kaip sakė bent dviejų saugumų specialistas, reikia balsuoti „už“. Tikrai frakcijos vardu? Dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas pasakė itin rimtus žodžius, tad reikia juos ir pagrįsti. Kas priešinosi, kodėl priešinosi? Laukiame atsakymo.
O kol kas visuomenė žino tik tiek, kad Aukščiausiojo Teismo teisėju paskirtas žmogus ne dėl europinio masto teisės mokslų pasiekimo ar Lietuvos teismų praktikos apibendrinimų (tarkim, EBSW bylų), jo visas bagažas tėra korporatyviniai ryšiai su Aukščiausiojo Teismo ir Seimo komiteto kai kuriais vadovais.
O štai dėl kitos kandidatės – į Apeliacinio teismo teisėjas – Virginijos Volskienės valdančiosios frakcijos vardu nebuvo kalbančiųjų. Nors pats Seimas yra priėmęs nutarimą, kad ponia teisėja, greičiausiai pažeisdama procesines normas, panaikino turto areštą už daugiau nei 54 mln. litų EBSW grupės nariams, ji tik vos vos nebuvo paaukštinta. Viskas buvo suderinta.
Dėl kitos kandidatės – į Apeliacinio teismo teisėjas – Virginijos Volskienės valdančiosios frakcijos vardu nebuvo kalbančiųjų.
Ir tik kelių sąžiningų Seimo narių iš Tautos prisikėlimo partijos dėka tam buvo užkirstas kelias. Taip pat profesoriaus V.Landsbergio („Seimo savigarbos reikalas nepritarti V.Volskienės kandidatūrai“), ministrų K.Starkevičiaus ir R.Juknevičienės dėka. Jie apgynė teisingumą. Dar Liberalų sąjūdžio. Deja, jo negynė ne tik prezidentas, bet ir beveik visas Seimas. Tie, kurių iniciatyva teisėja panaikino turto areštą, jau buvo garantuoti pergale. Ir tik pavienių parlamentarų bei politikų, kurie brangina teisingumą, dėka tai neįvyko. Sako, kad ir V.Volskienė nėra blogas žmogus. Bet juk kalbama ne apie tai.
Prieš keletą metų Kalifornijoje kalbėjausi su federaliniu teisėju, nagrinėjusiu EBSW prezidento G.Petriko ekstradicijos bylą. Jis stebėjosi, kas čia per pilietis, kad dėl jo netyla telefonai. Suprantama, net kalbos nebuvo, kad telefonais būtų spaudžiamas teisėjas. Tiesiog veikėjai iš Lietuvos jo sekretorės nuolat teiravosi, kokia G.Petriko teisinė padėtis. Jungtinės Valstijos visada žinojo, kur yra G.Petrikas ir kad jis ieškomas. Tą minutę, kai įsigaliojo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir jos teisės viršenybė Lietuvoje, tą dieną G.Petrikas Federalinių tyrimo biuro ir Federalinės migracijos tarnybos buvo paguldytas veidu į asfaltą. Kiek vėliau apie areštą pranešta Lietuvos policijai. Bet įsipareigojimas įvykdytas. Nes JAV gerbia savo partnerę ES ir jos teisę.
Tuo metu Lietuvos teisėjai Vilniuje ir Kaune visais būdais išsukinėjo EBSW prezidento bendrus. Tuo metu A.Šleževičiaus (labai jau panašus apsilankė ir federaliniame kalėjime Kalifornijoje, gal tik ūgiu) teisingumo ministras Jonas Prapiestis buvo skiriamas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Irgi mielas, draugiškas žmogus, bet tiesa – brangesnis draugas. Simboliška, kad už EBSW teisėją balsavo Seimo narys konservatorius V.Žiemelis. Tai jam būnant vidaus reikalų ministru G.Petrikas išgabentas į Vakarų Europą, o vėliau – į JAV. Lojalumas – puiki savybė. Juk G.Petrikas, kaip ir V.Volskienė, čia niekuo dėti. Juk jie tik vykdytojai. Kitaip nebūtų teisingumo vykdymas Lietuvoje toks komplikuotas.
Štai prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar gali Seimas neatleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Kaip ir per VSD skandalą – ar gali Seimas tirti VSD veiklą ir šviesios atminties pulkininko V.Pociūno išsiuntimo iš Lietuvos bei susidorojimo istoriją. Metodas ir autoriai tie patys. Jie skuba. Ateina naujas valstybės vadovas – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jie žino, kad ji tokios korupcijos nepakęs. Beje, prezidentas pamiršo, kad jis pats neteikė dvejus metus iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų atleisti kadenciją baigusį Česlovą Jokūbauską.
