Žinoma, Lietuva - ne Turkija, kur vaikų ir jaunimo pilnos gatvės, tačiau ir toks atsijauninimas džiugina. Ir jis įvyko tik tada, kai buvo imtasi išties radikalių priemonių - suteikus galimybę motinoms gauti 100 proc. buvusio atlyginimo pirmaisiais ir 80 proc. antraisiais po gimdymo metais. Ankstesnės, kur kas kuklesnės išmokos, kaip ir buvo galima tikėtis, nedavė jokių rezultatų. Todėl reikėtų trūks plyš spirtis bet kokiems mėginimams dabartines mažinti.
Taip pat ir bandymams motinas apkaltinti piktnaudžiavimais - kur jų nepasitaiko! Gal Seimo narei pirkti "Hubba Bubba" už valdiškus pinigus - ne piktnaudžiavimas? Juk nuo gimstamumo priklauso mūsų tautos išlikimas antrajame tūkstantmetyje. O jis vis mažėjo - nuo 15,4 naujagimio 1990-aisiais iki 8,9 2005 metais. Toliau - dar mažiau. Todėl neverta pernelyg imti į širdį vizituojančių ES valdininkų nusistebėjimų dėl didžiausių visoje Sąjungoje išmokų motinoms. Jos didžiausios todėl, kad ir problema čia didžiausia. Bepigu Prancūzijai ar Vokietijai, kurių gimstamumą sėkmingai didina arabai, afrikiečiai ir turkai. Mums kol kas tenka verstis savo pačių resursais. Tad norėčiau paraginti tautiečius mažiau investuoti į prabangius butus, namus su fantastiškai dailiomis tvoromis ir naujausio modelio mersedesus, o atkreipti dėmesį į didžiausią gyvenimo investiciją - vaikus. Juk nei namų, nei limuzinų nenusinešime į kapą, o gyvenimas be vaikų išvis praranda prasmę.
Nenorėčiau užgauti šunų ir kačių mylėtojų, kurių vienatvę ir ligas gydo vien prisilietimas prie šių gyvulėlių. Tačiau nepalyginti stipresnis vaistas nuo šių negandų - vaiko prisilietimas. Prisilietimas prie kūdikio paliečia ir jauno, ir vyresnio žmogaus širdį. Kaip čia neprisiminus nemirtingojo Shakespeare'o eilučių:
Mes greitai vystam, bet tuo pat laiku
Be atvangos lyg augame iš naujo;
Mes vėl atgimstam bruožuose vaikų
Ir jaučiam verdantį jaunystės kraują.
Tiems, kurie netrokšta, kad jų grožis atgimtų vaikuose, o nenumaldomą "likimo kalaviją" bando atremti brangiais daiktais ir "saldžiu gyvenimu", užbaigsiu ne tokiu poetišku, o veikiau pragmatišku siūlymu: verčiau jau mažinkime pensijas, bet nelieskime motinų ir vaikų. Nes šie vaikai uždirbs pensijas dabartiniams 30-40-mečiams.
