TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vidmantas Ežerskis: Gerbiamieji pedagogai, laikas išmokti šokti kepurinę

Šaltinis: 15min
0
A A

Vidmantas Ežerskis Kepurinė – etnografinis lietuvių liaudies šokis, kurį visi ar vienas rate šoka su kepure („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“). Sovietiniais laikais kepures mosikuodavo ir lenkdavosi sutikdami ypač gerbiamus LTSR pareigūnus. Kodėl siūlau dabartinės tautinės mokyklos atstovams šitą šokį išmokti? Atsakau: blogėjant mokyklų padėčiai nauja strategija laukia jūsų, gerbiamieji.

Ar jūsų mokykloje netrūksta mokinių, ar dar norite dirbti ir gauti valandų? Jeigu taip, nusiperkate šiaudines skrybėles ir pirmyn į medžioklę. Pradžioje gal jausitės nekaip, paskui priprasite. Ar nepripratote mokykloje kepurę nukelti prieš kiekvieną moksleivį reikšdami pagarbą jo teisėms? Nes jūsų – mokytojų teisės nyksta mokyklose kaip dūmai. Nes krepšelis išeis, o jūs verksite, klasės neliks, nes vadintis klase yra nustatytas skaičius mokinių, mažiau nevalia.

Toliau – dar gražiau: moksleivių teisės iškeltos virš debesų, skrenda jie ir žiūri, ar kruta dar pedagogai, tie vabalėliai. Jeigu jie užsimiršta, atsiunčiamas desantas – atlekia įširdę tėvai, močiutės, giminės ir artimieji. Mūsų vaikas – dorumo įsikūnijimas, trimituoja jie, mokytojai blogi, nes mažai domisi moksleiviu. Nori nenori turi nukelti skrybėlę prieš tokią logiką – niekam nereikia nemalonumų...

Nors niekas už tai pinigų nemoka, čia mokytojo nauja laisvalaikio forma – rekomenduojama pamokoms pasiruošti, prevencinių programų nepamiršti, paruoštas „naujoves“ paskaitinėti.

Baigiasi pamokos, lekia pedagogas namo „pailsėti“. Susirietęs pildo elektroninius dienynus apie kiekvieno mokinio elgesį, stengiasi gražiai parašyti – nereikia įžeisti tėvų.

Nors niekas už tai pinigų nemoka, čia mokytojo nauja laisvalaikio forma – rekomenduojama pamokoms pasiruošti, prevencinių programų nepamiršti, paruoštas „naujoves“ paskaitinėti.

Nes yra kam ruošti, pluša „kabinetiniai“ tautinės mokyklos kūrėjai, ministrai keičiasi, o kūrėjai lieka, reikia tik pasukti kepurę ten, kur naujo ministro vėjai papūs, ir „šviesuoliai“ darbuojasi mokyklų labui ir darbuosis, nes jų ištreniruoti protai beribiai, nespėjote baigti vieno, dar laukia mažiausiai trejetas, gal ketvertas naujų, tik tautinei mokyklai labai reikalingų projektų.

Pristatau juos: „Mokytojo knyga alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programai įgyvendinti – pradinis pagrindinis ir vidurinis ugdymas“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“ (nuo ikimokyklinuko iki 10 klasės moksleivių), „Žmogaus saugos programa“, „Sveikatos ugdymo programa“ (su priedais), „Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“, leidinį „Prevencinių projektų įgyvendinimas Lietuvos mokyklose“ sudarė Rimantė Šalaševičiūtė (apimtis – 71 puslapis). Tai tik keletas mokykloms skirtų nurodymų. Visko neminėsime, tiek to, palikime mokyklų direktoriams paskaityti – tegu paprakaituoja.

Mintimis grįžtu į sovietinius laikus. Nelabai džiugina, bet stebina – mokytojo ir mokinio santykiai tikrai buvo kitokie, buvo mylimi, nekenčiami, nelabai žinantys, ko nori, pedagogai, tačiau jų statusas buvo neginčytinas – tai pagarba. Šeimoje mus auklėjo taip: mokykla – šventovė ir elgtis reikia atitinkamai.

Gal suteikta laisvė padarė dabartinius tėvus stebėtojais ir reikalautojais – mokykla turi rūpintis mūsų vaikais?! Gal dabartinė meilė – aš tau viską atiduosiu, tau nieko netrūks – kiša koją auklėjimui? Gal užmiršote, kas yra pagarba, ir dėl to visiškai nepastebite savo pasipūtusių, viską niekinančių vaikų?

Nežinau, kas nutiko, bet reikia pradėti skambinti pavojaus varpais, niekas neįkiš į galvą tavo sūnui ar dukrai elgesio normų, tai turite padaryti jūs, brangūs gimdytojai.

Nežinau, kas nutiko, bet reikia pradėti skambinti pavojaus varpais, niekas neįkiš į galvą tavo sūnui ar dukrai elgesio normų, tai turite padaryti jūs, brangūs gimdytojai. Jeigu ne, teks ir jums išmokti kepurinę šokti.

Atleiskite, įsivažiavau, pavariau ant tėvų, ministerijų, ministrų, o mokytoją iškėliau virš debesų... Na, ir gerai, bent vieną kartą tegu pasijaučia svarbūs. Neįsijauskite, pasigirsta grasinantis balsas, einate „kabinti“ tėvų, nes jūsų mokyklai gali trūkti mokinių. Jei vaikučių mums pritrūks, tai mokyklos nebebus linksmai nusiteikusios, dainuoja pedagogai. Ir ko čia liūdėti – tiek eksperimentų mes įgyvendinę, ištversime ir šitą gamtos reiškinį – mokyklų tuštėjimo metą. Trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių... O savo visokiomis kepurinėmis tikrai neišgąsdinsite, kasdien šokame, ir nieko, kepurė nenukrito...

Jeigu taip nėra ir čia mano fantazijos, tai nesinervinkite, tiesiog leiskite pasidžiaugti – šis košmaras prisisapnavo, nes jūs žengiate į darbą kaip į šventę, nes jūs kuriate tautinę mokyklą, kurios samprata visiškai paprasta. Mokytojas moko – mokinys išmoksta, pasirodo, yra tokių mokyklų Lietuvoje, o gal vėl vyksta tik eksperimentas...

Vidmantas Ežerskis yra baletmeisteris, pedagogas

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min