TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Viktorija Čmilytė-Nielsen: Prioritetas – reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms

Šaltinis: 15min
0
A A

Viktorija Čmilytė-Nielsen Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn, skirtas suteikti mokslo įrodymais ir ilgamete praktika grįstas diagnostikos ir gydymo paslaugas vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms.

Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po įstatymo įsigaliojimo, atėjo laikas apžvelgti, ar pagalba teikiama nevaisingoms poroms yra efektyvi, ar visos įstatymo nuostatos sėkmingai veikia praktikoje.

Šią savaitę Seime vykusioje konferencijoje kartu su medikais, pacientų, visuomeninių organizacijų atstovais aptarėme šiemet įsigaliojusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo privalumus ir trūkumus, vieningai kėlėme klausimą apie neatlygintinos embrionų ir lytinių ląstelių donorystės nebuvimą bei embrionų šaldymo ir „amžinojo“ saugojimo finansinę naštą nevaisingoms poroms.

Konferencijoje kalbėję medikai ir pacientų atstovai pabrėžė, kad įstatyme įtvirtinta nuostata dėl „amžinojo“ nepanaudotų embrionų šaldymo, kurį pora privalo padengti iš savo lėšų, atgraso kai kuriuos pacientus nuo pačios pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Pacientai šiuo metu jaučiasi įkalinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo gniaužtuose – perteklinių ir poroms nereikalingų embrionų sunaikinti negalima, o poroms jų atsisakius išlieka vienintelis pasirinkimas – juos donuoti kitoms poroms.

Pacientai šiuo metu jaučiasi įkalinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo gniaužtuose – perteklinių ir poroms nereikalingų embrionų sunaikinti negalima, o poroms jų atsisakius išlieka vienintelis pasirinkimas – juos donuoti kitoms poroms.

Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro vyresnioji gydytoja embriologė mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė, poroms turėtų būti pasiūlytos alternatyvos, kaip jie galėtų pasielgti su nepanaudotais embrionais. Remiantis užsienio šalių patirtimi, embrionai gali būti donuojami kitoms poroms, atiduodami moksliniams tyrimams, arba priimamas sprendimas nutraukti jų saugojimą.

Tačiau donorystė negali būti prievartinė, būtina gauti ir poros sutikimą, kad jie laisva valia donuoja savo embrionus kitoms poroms. Kita vertus, kaip pabrėžė gydytoja, embrionų gyvavimo laikas nėra amžinas. Kriobiologijos procesai veikia užšaldytas embriono ląsteles, tad po tam tikro periodo jos tampa negyvybingomis. Todėl įstatyme turėtų būti apibrėžtas mokslu ir kitų šalių praktika grįstas embriono saugojimo terminas. Tuo pačiu būtina palikti poroms galimybę nesutikti (atsisakyti), kad jų embrionai būtų donuojami kitoms poroms, o praėjus maksimaliam saugojimo periodui jie būtų tvarkomi kitais, etiniu požiūriu priimtinais būdais.

Kitas ginčytinas klausimas – neatlygintina lytinių ląstelių donorystė. Tikėtis, jog moterys savo noru iškęs ilgas, skausmingas ir, dažnu atveju, sveikatai pavojingas procedūras vien tam, kad nevaisinga pora galėtų susilaukti vaikelio, yra naivu, tokia tvarka nepasitvirtino ir kitose šalyse. Taip pat ir vyrų donorystė turi tam tikra kainą, nes donoras privalo būti visapusiškai ištirtas, kad jo ląstelės būtų saugios vartoti ir nesukeltų rizikos nei moteriai recipientei, nei būsimam naujagimiui. Todėl turėtų būti kompensuojami ir šie, su donoro ištyrimu susiję kaštai.

Medikų teigimu, nuolat daugėja pacientų, kuriems reikalinga lytinių ląstelių donorystė. Ir tai dažniausiai yra buvę onkologiniai pacientai, kurie buvo gydyti agresyvia chemo ar spinduline terapija, dėl ko jų lytinės ląstelės žuvo. Tokių pacientų, kurie sėkmingai „perėjo“ vėžio gydymą, dėl gerėjančių vėžio gydymo rezultatų išgijo, bet vėliau susiduria su nevaisingumo problema, daugės. Todėl dar vienas labai svarbus klausimas, gvildentas konferencijos metu – onkologinių (ir kitomis sunkiomis ligomis sergančių) pacientų vaisingumo išsaugojimas ir tokių procedūrų kompensavimo galimybės.

Galiausiai, kėlėme klausimą dėl įstatymo nuostatos, leidžiančios ne tik sutuoktiniams, bet ir partnerystėje gyvenančioms poroms pasinaudoti procedūromis. Tačiau, praėjusią savaitę Seimui atmetus mano ir kolegų siūlytą projektą dėl Partnerystės reglamentavimo, poros, norinčios pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis Lietuvoje, privalės būti susituokę.

Kartu su konferencijos dalyviais – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Vaisingumo asociacijos atstovais, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos atstovais Lietuvai – priėmėme rezoliuciją, kuria remdamiesi drauge su kolegomis teiksime įstatymines pataisas Seimo rudens sesijai. Pagrindiniai rezoliucijos siūlymai:

Pirma. Tobulinti nevaisingumo gydymo kompensavimo tvarką. Šiuo metu kompensuojami tik du gydymo ciklai, nors dažnu atveju to nepakanka, kad gydymas baigtųsi nėštumu. Be to, nėra pilnai kompensuojami su pagalbiniu apvaisinimu susiję vaistai, visos būtinųjų procedūrų sąnaudos ir specialistų konsultacijos.

Antra. Nustatyti jaunų onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo kompensavimo tvarką. Šiuo metu tokių pacientų vaisingumo išsaugojimo procedūros nėra kompensuojamos ir visa finansinė našta tenka patiems pacientams.

Trečia. Įteisinti su lytinių ląstelių ir embrionų donavimu susijusių išlaidų kompensavimo galimybę.

Ketvirta. Spręsti embrionų šaldymo ir „amžino“ embrionų saugojimo klausimą. Siūlome vadovautis medicinos mokslo įrodymais bei užsienio šalių praktika ir atsisakyti „amžino“ embrionų saugojimo, nustatant terminą, kiek turėtų būti saugomi visi sukurti, bet į moters organizmą neperkelti embrionai.

Remdamiesi kitų valstybių patirtimi, siūlome įtvirtinti maksimalų, 10 metų, sukurtų embrionų saugojimo terminą. Sutuoktinių sutikime nurodytą terminą jų lėšomis dengiamos embrionų saugojimo išlaidos. Privalomo embrionų saugojimo išlaidos ilgesnį terminą turėtų būti dengiamos valstybės lėšomis. Pasibaigus šiam terminui, galimos alternatyvos: panaudoti embrioną donorystei, biomedicininių tyrimų tikslais arba nutraukti saugojimą. Kol galioja dabartinė įstatymo redakcija, siūlome visus įstatymu įtvirtintus “amžino” embrionų saugojimo kaštus kompensuoti valstybės lėšomis.

Penkta. Įteisinti įpareigojimą poroms, kad būtų nurodomas jų saugomų lytinių ląstelių ir embrionų tolimesnis naudojimas poros skyrybų ir vieno ar abiejų partnerių mirties atveju.

Priimti siūlymai būtų reali pagalba nevaisingoms poroms, norinčioms įgyvendinti savo svajonę. Šiandien, kai kas šešta Lietuvos pora susiduria su nevaisingumo problema, mokslo įrodymais grįstas, pažangus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra būtinybė, siekiant, kad tūkstančiai nevaisingų porų savo ateitį sietų su Lietuva.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min