Žmogų, gebėsiantį mesti iššūkį dabartinei valdžios sistemai, kuri dažniausiai apibūdinama kaip ciniška, egoistiška, tarnaujanti tik kokiai nors siaurai interesų grupei. Asmenį, kuris taptų nepalaužiamu moraliniu autoritetu. Tikrą lyderį, kuris suteiktų kiekvienam lietuviui viltį, jog sunkmetis praeis ir viskas bus gerai. Trumpai tariant, buvo kalbama apie idealų kandidatą – legendą, Lietuvoje gyvuojančią nuo pirmųjų po Nepriklausomybės atgavimo prezidento rinkimų, kuriuose nelaimėjo tuometinis Vilties prezidentas Stasys Lozoraitis.
Tačiau dabar aiškėja, jog Vilties prezidento sąvoką galima išplėsti ir pritaikyti originalesniu būdu. Tiesą sakant, tai jau tampa rinkimų kampanijos dalimi ar net strategija. Veikimo būdas – priversti žmones VILTIS, kad jų trokštamas kandidatas panorės tapti šalies vadovu.
D.Grybauskaitę remia tiek pagrindinės valdančiosios partijos konservatorių-krikdemų lyderis Andrius Kubilius, tiek pagrindinių jų oponentų patriarchas Algirdas Brazauskas, tiek būrys kitų politinio proceso figūrų, tarp jų ir politologų bei apžvalgininkų.
Jau kurį laiką viena populiariausių svajonių Lietuvoje – kad balotiruotis į prezidentus nuspręstų Dalia Grybauskaitė. Eurokomisarė karaliauja visuomenės nuomonės apklausose ir mažai kas abejoja, kad jai pavyktų laimėti, nors vienintelis efektyvus testas, be abejo, bus tik patys rinkimai. Šiaip ar taip, D.Grybauskaitę remia tiek pagrindinės valdančiosios partijos konservatorių-krikdemų lyderis Andrius Kubilius, tiek pagrindinių jų oponentų patriarchas Algirdas Brazauskas, tiek būrys kitų politinio proceso figūrų, tarp jų ir politologų bei apžvalgininkų. Tiesą sakant, po truputį netgi bręsta situacija, kai šią politikę pakritikavęs rizikuosi būti apšauktas mažų mažiausiai permainų bailiu ar kokių nors intrigų mezgėju. Nors D.Grybauskaitė iš tiesų turi puikias perspektyvas prezidentauti, toks visuotinis nusiteikimas šiek tiek neramina. Kita vertus, panašus ažiotažas turbūt visuomet lydi Vilties prezidentus.
Su D.Grybauskaitės elgesiu siejamos ir kitų potencialių kandidatų viltys. Daliai apsisprendusių balotiruotis, tiems, kurie laikomi silpnesniais, eurokomisarės sprendimas nedalyvauti rinkimuose suteiktų daugiau pasitikėjimo savimi. Ji vertinama kaip ypač stipri kandidatė, visų kitų galimybės apylygės. Todėl politikei nusprendus nekandidatuoti ir šansams supanašėjus pergalę gali lemti detalės: vienas kitas pasisakymas, šūkis, skandalėlis ar net oro sąlygos rinkimų dieną.
Kitiems iš galimų kandidatų rato, kurie patys pernelyg nesiveržia į rinkimus, pavyzdžiui, A.Brazauskui, širdį paglostytų priešingas D.Grybauskaitės žingsnis – atsakymas „taip”. Galima spėti, jog toks buvusios globotinės pasirinkimas galutinai atšaldytų kairiųjų titano širdyje galbūt kilusias dvejones, kad verta dar kartą grįžti į politiką ko nors gelbėti.
Tačiau vilties prezidento taktika praverčia ir pačiam A.Brazauskui, ir taip pat potencialiu pretendentu vadinamam Vytautui Landsbergiui ar kitiems aukščiausios prabos kandidatams, kurie kol kas gudriai šypsodamiesi išsisukinėja nuo tiesaus ketinimų deklaravimo. Mat su kiekviena jų delsimo diena ir su kiekvienu klausimu apie kandidatavimą, žmonių viltys vis labiau auga, taigi kyla ir tikimybė laimėti.
