Nors bendrieji JAV ekonomikos rodikliai gerėjo, pasaulinės ekonomikos nestabilumas lėmė investuotojų ir vartotojų pasyvumą. Antrąjį šių metų ketvirtį lėtėjo ir vidaus, ir išorės paklausos nulemtos BVP komponentės (privataus vartojimo metinis augimas lėtėjo iki 1,4 proc.). JAV gamybos pasitikėjimo rodiklis (ISM) birželio mėnesį smuko iki 49,7 ir pasiekė recesijos zoną. Tai rodo, kad ir JAV gamybos sektorius bei eksportas pajautė globalios paklausos sumažėjimo poveikį. JAV augimo sulėtėjimas nebegali būti aiškinamas vien tik sezoninio veiksnio poveikiu, kai išskirtinai šiltos žiemos nulemtas žiemos tendencijas natūraliai pakeitė apslopusio optimizmo – „pavasarinės“. Tačiau didžiausią nerimą ir neapibrėžtumus kelia JAV ekonomikos ateities vertinimas. Visų pirma, akivaizdu, kad JAV neigiamai veiks besitęsianti Europos skolų krizė, antra, neaišku, kokia kryptimi pasisuks ir pačios JAV ekonominės politikos svertai. Tik ateinančių metų pradžioje bus aišku, ar bus atsisakyta skatinančiosios fiskalinės politikos ir pradėta fiskalinė konsolidacija. Tai neabejotinai turėtų neigiamą poveikį sunkiai atsigaunančiai vidaus paklausai.
Sunkiai atsigaunanti darbo rinka neigiamai veikia gyventojų perkamąją galią, o tuo pačiu ir vartojimą, kurį pastaraisiais mėnesiais gelbėjo tik mažėjusios energinių išteklių kainos. Tačiau ketvirtąjį šių metų ketvirtį prognozuojamas spartesnis Kinijos ekonomikos augimas vėl turėtų didinti žaliavų kainas, o tai reiškia, kad paskutiniais metų mėnesiais situacija JAV vartotojams nebebus jau tokia palanki. Taigi augimas JAV rinkoje ir toliau išliks mažesnis nei ilgalaikės tendencijos. „Danske“ banko ekonomistų vertinimu, tokia situacija tęsis iki 2013 m. pabaigos. Ateityje palaipsniui didėsiantis užimtumas turėtų „stumtelėti“ JAV nedarbo lygį stabilumo link – iki 2012 m. pabaigos jis turėtų siekti 8 proc., o iki 2013 m. – 7,6 proc.
Ar reali recesijos JAV baimė?
Kalbant apie JAV ekonomikos problemas, reikėtų pažymėti, kad pastarųjų mastas yra daug mažesnis nei euro zonoje. JAV nekilnojamojo turto rinka ir bankų sektorius rodė daug tvaresnius atsigavimo ženklus nei daugumoje stipriausiai nuo krizės nukentėjusių euro zonos ekonomikų. Be to, JAV bankinis sektorius yra nepalyginamai geriau kapitalizuotas nei Europos. O ir privataus sektoriaus skolų lygis kryptingai mažėja. Visos šios sąlygos leido JAV bankams švelninti skolinimosi sąlygas ir taip prisidėti prie ekonomikos atsigavimo.
Taigi mažai tikėtina, jog dabartinis JAV ekonomikos sulėtėjimas išsivystys į recesiją, aišku, jei nebus reikšmingo neigiamo pobūdžio išorinio šoko. O čia tam tikra rizika išlieka ir ji yra susijusi su euro zonos krize. Prastėjanti padėtis euro zonoje ir vėl išaugusi euro žlugimo rizika gali reikšmingai pabloginti finansines sąlygas visame pasaulyje, o tai atitinkamai lems ir ekonominio klimato suprastėjimą JAV. Yra grėsmė pasaulinėms ekonomikoms pakliūti į uždarą neigiamų lūkesčių „ratą“, kai prastėjanti padėtis euro zonoje didina riziką JAV, o tai atitinkamai toliau blogina euro zonos perspektyvą. Ne tokia jau maža rizika kyla iš vidaus politikos veiksmų – perėjimas prie vadinamosios restrikcinės (augimą ribojančios) fiskalinės politikos gali neigiamai paveikti vidaus paklausos tendencijas.
Teigiamų veiksnių pusėje negalima nepaminėti Azijos regiono – laukiamas Kinijos ekonomikos augimo paspartėjimas kaip atsakas į skatinančią pinigų politiką. Tai būtų reikšmingas teigiamas veiksnys JAV ekonomikai. Kita vertus, bendras teigiamas poveikis priklausys nuo to, kokiu mastu Kinijos ekonomika paveiks pasaulines naftos kainas. Teigiamai JAV vartotojų nuotaikas taip pat turėtų paveikti Kongreso ir JAV Prezidento susitarimas dėl priemonių, padėsiančių išvengti griežtėjančios fiskalinės politikos šoko. Taigi, kol kas galima sakyti, kad rizika JAV ekonomikos augimo tendencijoms bent jau šiems metams yra subalansuota ir atsinaujinančios recesijos tikimybė yra nedidelė.
