Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Jonas Žukas: Kariai padarė viską, ką galėjo, bet dar yra „neišmoktų pamokų“

Šaltinis: 15min
0
A A

Jonas Vytautas Žukas Savaitę buvau išvykęs į tarnybinę komandiruotę Prancūzijoje bei Belgijoje, tačiau situaciją apie gegužės 16 d. virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2 pilotų paiešką sekiau gaudamas įvairiapusę informaciją bei skaitydamas naujienas žiniasklaidoje. Šiandien, detaliau susipažinęs su situacija, pakalbėjęs su kai kuriais vadais ir atsakingais pareigūnais, noriu pateikti savo komentarą bei pirminį vertinimą. Detalesnius atsakymus į klausimus, be abejo, turėsime pasibaigus visiems tyrimams.

Pirmiausia turime labai aiškiai atskirti operacijos techninę dalį nuo komunikacinės bei tarpinstitucinio koordinavimo. Dėl techninės pusės šiandien kariams neturiu jokių didelių priekaištų. Nepaisant to, kad dėl paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymo kilo nemažai klausimų, kritikos ir spekuliacijų, noriu pasakyti, kad iš esmės Lietuvos kariai dėjo didžiules pastangas, vykdė paieškos darbus šešias paras, dieną ir naktį, kad dingę pilotai būtų rasti.

Šiandien jau žinome, kad jūros dugne, toje teritorijoje, kur vyko paieškos operacija, karinis laivas aptiko nuskendusį lėktuvą ir vieno iš pilotų kūną. Tai įrodo, kad mūsų jūreiviai, paskirtas užduotis vykdę kariniuose laivuose, pareigą atliko. Tą patį galiu pasakyti ir apie Karinių oro pajėgų orlaivių, dalyvavusių paieškos operacijose, įgulų narius. Noriu visiems jiems už tai padėkoti.

Iš esmės Lietuvos kariai dėjo didžiules pastangas, vykdė paieškos darbus šešias paras, dieną ir naktį, kad dingę pilotai būtų rasti.

Tikiu, kad operacijai vadovavusių karininkų sprendimų galutinį pagrįstumą ir teisingumą parodys vykdomų tyrimų išvados.

Žinoma, jei bus reikalas, imsiuosi atitinkamų priemonių ir sprendimų, kad netinkamai savo pareigas vykdę atsakytų už savo veiksmus ir ateityje tokių klaidų būtų išvengta.

Be jokios abejonės, ištikus tokioms krizėms kaip ši, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas specialistų bendravimui su dingusiųjų ar nukentėjusiųjų artimaisiais. Šiuo atveju tai visos sistemos mastu, ko gero, buvo daroma pavėluotai ir atsainiai.

Matau ir tai, kad visuomenė nebuvo laiku ir detaliai supažindinama su paieškos ir gelbėjimo operacijos eiga, priimamų sprendimų pagrįstumu. Akivaizdu, kad informuojant apie operaciją labai trūko argumentuotų, detalesnių paaiškinimų dėl vienokių ar kitokių sprendimų, pajėgumų pasitelkimo.

Eilę metų stengiamės, kad Lietuvos kariuomenė būtų atvira visuomenei, tačiau šio skaudaus įvykio komunikacija parodė, kad dar yra „neišmoktų pamokų“, kurias teks išmokti visiems nuo krašto apsaugos sistemos viešųjų ryšių specialistų iki vadovaujančių karininkų.

Taigi, nepriklausomai nuo tyrimų išvadų, peržiūrėsime galiojančias paieškos ir gelbėjimo operacijų organizavimą bei vykdymą reglamentuojančias vidaus tvarkas ir procedūras. Esant poreikiui, jos bus tikslinamos mano ar krašto apsaugos ministro įsakymais.

Nepriklausomai nuo tyrimų išvadų, peržiūrėsime galiojančias paieškos ir gelbėjimo operacijų organizavimą bei vykdymą reglamentuojančias vidaus tvarkas ir procedūras.

Kad ir kokios nemalonios mums būtų šios gelbėjimo operacijos pamokos, vis dėlto akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pilotų gyvybių gelbėjimo rezultatams tiesiogiai tai neturėjo jokios įtakos.

Tokiomis sąlygomis, į kokias buvo patekę pilotai, išgyventi vandenyje, kurio temperatūra 9 laipsniai, bent pusantros valandos buvo tik 50 proc. tikimybė.

Teoriškai galima pasvarstyti, kad galimybė išgelbėti pilotus būtų egzistavusi tik tuomet, jei apie incidentą KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras būtų informuotas tuoj pat ir būtų turėjęs tikslius duomenis apie paskutinę lėktuvo buvimo vietą.

Daug diskusijų sukėlė, ar pakankamai buvo pasitelkta paieškos ir gelbėjimo pajėgumų operacijos pradžioje. Nenorėčiau dabar leistis į detales, tik atkreipiu dėmesį į tai, kad iki pat gegužės 16 d. 24.00 val. operacijai vadovavo Vilniuje esantis Aeronautikos gelbėjimo centras, o KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras veikė tik kaip remiantysis veiksnys.

Kaip tik tuo lemiamu momentu nelaimės vietoje skraidė ir paieškos operacijoje nuo 19 iki 23 val. dalyvavo trys Švedijos ir vienas Lietuvos orlaivis.

Buvo nemažai spekuliuota apie priešmininio KJP laivo „Kuršis“ pasitelkimo poreikį nuo pat operacijos pradžios. Iš techninės pusės reikia pasakyti, kad šis laivas operacijoje tikrai nebuvo reikalingas, nes jo privalumai atsiskleidžia ieškant objektų po vandeniu, o ne virš jo. Kaip žinia, iš pradžių dingusių pilotų ieškota gyvų, virš vandens.

Kalbant konkrečiai apie VSAT sraigtasparnio panaudojimą, kaip mane informavo paieškos ir gelbėjimo operacijos vadovas, pradžioje jis nebuvo pasitelktas paieškai todėl, kad paieškos rajonas buvo nutolęs nuo kranto iki 97 jūrmylių ir oro sąlygos buvo sudėtingos, tai viršijo VSAT orlaivio technines galimybes. Be to, VSAT sraigtasparniai tinkami tik paieškai, o ne žmonių gelbėjimui.

Atskirai galima kalbėti apie vėlesnę kontroversišką komunikaciją dėl VSAT sraigtasaprnio skyrimo: kodėl po prašymo skirti sraigtasparnį sprendimas buvo uždelstas, kodėl iš pradžių jis buvo neigiamas, vėliau pakeistas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje trūko geresnio tarpžinybinio bendradarbiavimo ir visuomenės informavimo.

Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenė yra atsakinga tik už žmonių paiešką ir gelbėjimą. Kai tikimybės išgelbėti žmonių gyvybes nebėra, karinė operacija yra nutraukiama.

Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenė yra atsakinga tik už žmonių paiešką ir gelbėjimą. Kai tikimybės išgelbėti žmonių gyvybes nebėra, karinė operacija yra nutraukiama.

Tokiose operacijose sprendimų priėmimas grindžiamas ne emocijomis, o tarptautiniais žinynais pagrįstais skaičiavimais ir atitinkamomis instrukcijomis.

Manau, kad sprendimas nutraukti gelbėjimo operaciją gegužės 17 d. (sekmadienį) yra laikytinas pagrįstu, tik blogai, kad jis nebuvo argumentuotai paaiškintas pirmiausia nelaimės ištiktiems artimiesiems, vėliau ir visuomenei. Manau, kad būtent tai ir sukėlė didžiulį pasipiktinimą bei sąmyšį.

Turiu pasakyti, kad, remiantis tarptautiniu aeronautikos ir jūrinių paieškos ir gelbėjimo žinynu ir atliktais paskaičiavimais, gelbėjimo operaciją šiuo konkrečiu atveju rekomenduojama vykdyti tik 8 valandas.

Įmanomas ir ilgesnis išgyvenimo laikas jei dingusieji pasinaudotų visomis įmanomomis gelbėjimosi priemonėmis (plaustu, hidrokostiumais, liemenėmis): nelaimės metu buvusiomis aplinkos sąlygomis išgyvenamumas geriausiu atveju galėjo išsitęsti iki 13 valandų.

KJP Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro viršininko sprendimas sustabdyti operaciją buvo priimtas atsižvelgus ir į šią galimybę, nes operacija nutraukta tik praėjus 26 valandoms. Reikia aiškiai įvardinti, kad kariai vykdė paieškos operaciją net dvigubai ilgiau nei numatyta pagal geriausią įmanomą scenarijų.

Reikia aiškiai įvardinti, kad kariai vykdė paieškos operaciją net dvigubai ilgiau nei numatyta pagal geriausią įmanomą scenarijų.

Galiu pasakyti, kad gegužės 18 d (pirmadienį) ryte krašto apsaugos ministerijoje buvo priimtas politinis sprendimas atnaujinti paieškos ir gelbėjimo operaciją. Karinio patarimo šiuo atveju nebuvo prašyta, todėl įvykių eigos nuo pirmadienio dabar komentuoti tiesiog nenorėčiau.

Taip pat reiktų žinoti, kad nuskendusių objektų ar skenduolių ištraukimas iš jūros dugno nėra Lietuvos kariuomenės kompetencija ir atsakomybė, tačiau dalyvausime šioje operacijoje pagal KAM ar Vyriausybės nurodymus.

Vis dėlto pabaigai turiu pastebėti, kad visų dėmesys pastaruoju metu nukrypo į paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymą, tačiau pirmiausia neturėtume pamiršti šios tragedijos priežasčių bei aplinkybių, kodėl ši nelaimė įvyko. Akivaizdu, kad orlaivis nuskendo kartu su vienu pilotu, dėl antro žinių dar nėra.

Vytautas Jonas Žukas yra Lietuvos kariuomenės vadas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min