Vieni separatistai – su sapenskių galvomis, dar šį tą galvojantys. Jų mažuma, ir jie toliau nyksta. Pagal rūšies-genties darvinistinį netikumo dėsnį (netikę būti), tad nyksta savaime. O dar ir pagreitintai naikinami viruso, kuris pasivadino civilizacija.
Jie mano, kad jie mano, bet jau nemano. Tik mano taip. Kad mano.
Kai kurie dar klausinėja kits kito: sorry, ar tamsta ne robotas?
Antroji gentis, įsivyraujanti planetoje jau mūsų laikais, tai nešiojantys tariamas galvas, feikines, o iš tikrųjų balvas. Balvojantys, balvojami ir mikliai guviai balvonijantys tiesiog viską aplink. Jų galvos – balvos yra skardinės (bliacheriai?), slapčiomis misinginės. Apie pirmąjį, kuris atėjo misingine galva, kadaise rašė Lietuvos filosofas Juozas Aputis. Labutis tau, Juozai.
Jie išplito pasaulyje, ir į tas balvas vieni kitiems pripila šlapumo. Nelyginant į kanistras. Kaip degalinėje, kai buvo blokada.
Jie nepakenčia turinčių galvas ir tokius tiesiog išėda. Arba išdaužo raketomis.
Kuo greičiau subaigs, tuo greičiau ateis taika. Besiginantys vien stabdo žmonijos pažangą. Deja, tokia yra nūdienos tikrovė, bliacha. Bet susivokę-susivogę ir susivadovaujantys savo nuosavomis blėkų balvomis, vedami talentingų balvonų, dar galime nepaklysti.
Iš esmės jau turime generalinę kelio gairę.
Po kairei. Viską na.... lievo.
„Lievas maršas“. Jo autorius Volodia M. nusišovė, beje. Maršistai neraudojo. Slabakai.
