Išties, anuomečiai jauni, kurie liko gyvi ir nesuluošinti, norėjo ir gebėjo džiaugtis gyvenimu net nelaisvėje. Dabarties žiaurūs patyčininkai ir liurbiai (kurių yra) nemoka, nevertina; jie neskiria pasirinkimo laisvės (joje ir kova) nuo nelaisvės.
Laisvė yra esminis žodis, ir nemaža dalis ginčų čia galėtų baigtis.
Ar geriau buvo anuomet narve, ar dabar, kai narvas pravertas? Ši dilema, broliai, tolygi klausimui: ar norėtum būti tada senas, o dabar – jaunas? (Antai ir Gorbis buvo išmąstęs referendumą „išsaugoti“ ko nėra – būsimą jau gerą sovietiją). Jei norėtum būti sukeistas, tąsyk ir dūsauk. Ir būsi išminčius, kuriam jauno nelaisvė geriau negu seno laisvė.
Ar geriau buvo anuomet narve, ar dabar, kai narvas pravertas? Ši dilema, broliai, tolygi klausimui: ar norėtum būti tada senas, o dabar – jaunas?
Grįžk į laimingą tarybinę senatvę, klupsčiomis ravėk (viskuo aprūpintas) Lenino v. kolūkio runkelius ir stok savanoriškai į pionierius, mano pagyvenusi tauta.
Jei graudu, kad nebgali, tai nusišluostyk ašaras kruvina tėvo nosine su Vovos portretėliu. Jei neturi iš ko rinktis kaip anuomet – būk santūriai laimingas. Ramiau. Tegyvuoja draugas Stalinas, tokie šūkiai buvo laisvai leidžiami. Juolab dar pakilesni balsai vežamųjų užkariauti Afganistano.
Kai nūnai auklytės primena laimingą jaunųjų dzeržinskiečių vaikystę ir daineles apie amžiną tarybinę saulę, išties gražu.
Galėtų vaikai sudainuoti ir tikrą taikos šalininkų himną:
„Nereikia mums Turkijos kranto,
nereikia nė Afrikos mums!“
Dabartinio Aleppo griuvėsių fone, pavyzdžiui. Po jais palaidota daug Sirijos pionierių. Svarbu nuoširdumas. Kultūrnamis.
Pagerbtinas ir stadionas tarybiniam jaunimui, kad augtų PDG, o modelis – Merkinės aikštynas vietinių moksleivių spartakiadoms ir pionierių linksmybėms ant partizanų kaulų.
Aplink – labai senos durnaropės. Dar nebuvo Sosnovskio barščių. Atveskite vaikus ir papasakokite.
Vytautas Landsbergis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas
