Situacija tęstinė. Jau dvidešimt aštuonerių metų tendencija vis iš tos pačios prokuratūros, kad ši fundamentali Lietuvos laisvės byla būtų siaurinama ir gesinama. Ir dabartinis aiškinimas, neva „šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi (?) veiksmai ir išnaudotos visos (?) galimybės nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis“, neišlaiko kritikos. Ne sykį skelbti faktai ir apie kitas tos agresijos bei sąmokslo veikas. Pavardės viešos – ir įtariamųjų, kurie nė neapklausti, nė laiškų jiems neparašyta, ir klastojančių, meluojančių pseudoliudininkų, kurių nederėtų labai lengvai atleisti nuo pagalbos teisingumui.
O vis dėlto kai žvelgi į 28 metus, kyla klausimai dėl atsakomybės.
Už netyrimą, vilkinimą, atvirai laukiant senaties.
Už klaidinančias arba melagingai ribotas išvadas. Gal tokia ir pastaroji, pagrindžianti, kad tyrimas neplečiamas, todėl stabdomas.
Už baimę, jeigu pasidavė Maskvos terorizavimui – keliame bylas jums!
Generalinė prokuratūra ginasi atsakomybės, neva tai būtų „priklausomybė“, ir elgiasi, kaip sumano. Arba kaip LTSR laikais. Lauktina Lietuvos prokuratūra.
