Kalbėdamas apie LGBT bendruomenės ribotą požiūrį, kurį neva ji parodytų balsuodama už liberalus, A.Bielskis pamiršo (o galbūt tikslingai slėpė) apkerpėjusią LSDP partijos ideologiją, kuri, deja, neatitinka tikrosios, socialdemokratams būdingos, Vakarų šalyse paplitusios.
K.Marxo tiesų skleidėjas pamiršo, kad ši ideologija vargu ar priimtina LSDP lyderiui A.Butkevičiui, o žuvis juk pūva nuo galvos. Sutinku, kad apie LGBT problemas Lietuvoje vis garsiau kalba paribių didžiamoterės, būtent paribių, nes vargu ar šios moterys buvo ir yra LSDP elitas, nors nemeluosiu, norėtųsi.
Problema aiški – įsigalėjęs normatyvumas, galios jėgų pasiskirstymas ne tik visuomenėje, bet ir LSDP partijoje – elito – vyrų pusėje. Moterys kalba – vyrai „vykdo“. Prisiminkime, kai M.A.Pavilionienė suskubo registruoti vienos lyties partnerystės įstatymą. A.Bielskio giriamosios, kairiosios, LSDP lyderis A.Butkevičius viešai sukritikavo Seimo narės iniciatyvą, pasireiškusią konkrečiu veiksmu, esą tai ne socialdemokratų pozicija, o viso labo kolegės frakcijoje asmeninė nuomonė. Dar daugiau, partijos vadovas aiškiai apibrėžė Seimo narės vietą teigdamas, kad tokius ir panašius klausimus būtina derinti partijoje.
Kaip nepaminėsi ir pamaldaus Lietuvos LSDP lyderio praėjusią savaitę išsakytos pozicijos vienalyčių porų partnerystės ar homoseksualų santuokų įtvirtinimo klausimais. A.Butkevičius, būdamas itin nuožmus katalikas (o galbūt mąstydamas apie ateitį – šarvojimą Katedroje) visai Lietuvai prisipažino tikintis Dievu ir suskubo pareikšti nepritariantis nei vienos lyties partnerystei, nei santuokai.
Vertėtų prisiminti, kad K.Marxas ironizavo ne tik apie pinigų reikšmę kapitalizme (tai mini A.Bielskis savo komentare), bet kritiškai žvelgė ir į religiją.
Apie religiją anuomet K.Marxas rašė: „Religinė kančia tuo pačiu metu yra ir išraiška tikrojo kentėjimo, ir protestas prieš jį patį. Religija yra engiamos būtybės atodūsis, širdis beširdžio žodžio ir siela besielės būties. Tai opiumas žmonėms.“
Taigi kalbėdamas apie K.Marxo ironiją A.Bielskis ir vėl pamiršo (o galbūt ir tikslingai nutylėjo) keletą reikšmingų detalių: LSDP lyderio opiumą – religingumą (prielankumą bažnyčiai, pamaldumą); ir partinius LSDP susitarimus, kurie vargu ar apskritai sutampa su minėtos partijos ideologija.
Dar šių metų gegužę Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius, Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas pasirašė susitarimą „Dėl bendradarbiavimo 2012 m. Seimo rinkimų metu ir po rinkimų sudarant naują valdančiąją daugumą“.
Partijos, kurios didžiamoterės remia LGBT, lyderis prieš rinkimus sudarė koaliciją su partijomis, kurios itin aiškiai ir atvirai pasisako prieš bet kokių teisių suteikimą LGBT asmenims. Štai, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Seimo frakcijos seniūnas V.Mazuronis ne kartą pasisakė prieš LGBT asmenis, jų teises. Dar daugiau, R.Paksas – ir prieš vienalyčių porų partnerystes ar sąjungas.
Taigi, regis, ir vėl partijoje priima sprendimus didžiavyris, aiškiai parodydamas savo galią, partijos politiką ir siekius. Ir nesvarbu, kad aplinkui partijos didžiamoterės kužda apie žmogaus teises, paramą LGBT asmenis. Svarbu, kad partijoje sprendimus priima ne jos, o vienintelis, kaip dera tikrajai kairei, partijos „ideologinis“ lyderis.
Komentaras ne apie tai, už ką, ar prieš ką balsuoti artėjančiuose rinkimuose, bet apie galios jėgų pasiskirstymą partijos viduje, ideologijos buvimą (ar jos nebuvimą) ir... svarbiausia – lyderį. Esu įsitikinęs, kad komentare minėtą partiją ištiko bėda: lyderiui labiau tiktų vadovauti bažnytinėms apeigoms nei partijai, kurios ideologija išbarstyta it šukės ant aslos.
Vytautas Valentinavičius yra Lietuvos gėjų lygos valdybos narys.
