Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 11d. 11:50

Zigmantas Balčytis: Ačiū emigrantams. Už ES paramą dėkoti nereikia

Zigmantas Balčytis Kas bus, kai po 2020-ųjų Europos Sąjunga prisuks Lietuvai paramos čiaupą? Diskusija – pačiu laiku. Nes vienas faktas jau aiškus dabar: tuomet lengvų pinigų, kaip yra šiandien ir buvo iki šiol, nebebus.

Dar turime mažiausiai 6 metus efektyviai panaudoti dideles paramos lėšas ir pasiruošti kitokiam gyvenimui, be paramos milijardų. Pasiruošti ir dirbti be panikos. Be gąsdinimų. Be netikrų ašarų ir politinio rūpesčio dėl emigrantų, kiek Lietuva prarado žmonėms išvykus dirbti ir gyventi į užsienį.

Rūpintis reikia ne emigracijos procesais, kuriems jokia valdžia ar politikas iš esmės negali turėti apčiuopiamo greito ir teigiamo poveikio. Nebent nepriiminėti įstatymų, kurie skatintų emigraciją ir skurdą, socialinę atskirtį. Ir dėkoti valdžiai nereikia, jei tokių įstatymų nepriima. Taip pat nereikia dėkoti ir ES už paramą, turint galvoje, kad šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių savo darbu didina išsivysčiusių Europos valstybių ekonominę galią, kuria pridėtinę vertę kitose valstybėse.

Rūpintis reikia energetikos ir transporto projektais, švietimo ir mokslo sistemomis, kad jiems būtų skirta ES parama, kad jie būtų įgyvendinti arba beveik įgyvendinti iki 2020-ųjų pabaigos.

Rūpintis reikia energetikos ir transporto projektais, švietimo ir mokslo sistemomis, kad jiems būtų skirta ES parama, kad jie būtų įgyvendinti arba beveik įgyvendinti iki 2020-ųjų pabaigos.

Šie dujų, elektros, geležinkelio projektai, sustiprėjęs mokslas ne tik integruotų Lietuvą į bendrą europinę erdvę, bet leistų valstybei uždirbti papildomų pinigų, sukurtų ne tik naujų, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

O tai reiškia didesnius atlyginimus, daugiau lėšų švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, krašto gynybai.

Sėkmingas ES paramos lėšų panaudojimas reikštų didėjantį pragyvenimo lygį bei realų kvietimą emigrantams grįžti į Lietuvą.

Ir ES paramos reikšmė Lietuvai pirmiausia yra milžiniška būtent dėl šių strategiškai svarbių projektų. Jei pavyktų juos sėkmingai įgyvendinti ir jais pasinaudoti, ES paramos svarba ateityje nebūtų labai didelė, prisuktas paramos čiaupas nebekeltų didelių grėsmių Lietuvos ekonomikai.

Kur kas blogiau būtų, jei kokia nors blogio ranka jau šiandien „užsuktų“ emigrantų į Lietuvą siunčiamų, investuojamų ar atvežamų pinigų čiaupą.

Kur kas blogiau būtų, jei kokia nors blogio ranka jau šiandien „užsuktų“ emigrantų į Lietuvą siunčiamų, investuojamų ar atvežamų pinigų čiaupą. Pasijustų žymiai stipriau, nei ES paramos sumažėjimas.

2013 metais privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė apie 4,76 milijardo litų (tai apie 4 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP). 2007-2013 me­tais iš ES struktūrinių fondų Lie­tu­vai skir­ta per 23 milijardai litų. Vi­du­ti­niš­kai po 3,3 milijardo li­tų per me­tus.

2014 metais privačių asmenų perlaidos į Lietuvą dar padidėjo ir pasiekė 5, o kai kuriais apskaičiavimais net 6 milijardus litų. 2014–2020 metais Lietuva gaus apie 7,2 milijardo eurų (25 milijardus litų) ES struktūrinių fondų paramos. Vidutiniškai po daugiau kaip milijardą eurų (po 3,6 milijardo litų) kasmet.

Lietuva yra daugiausia privačių asmenų perlaidų iš užsienio gaunanti valstybė visoje ES, vertinant pagal šalies bendrojo vidaus produkto dydį.

Nuneigti šiuos oficialius duomenis, kurie rodo, kad ES struktūrinių fondų parama iš esmės yra lygi emigrantų į Lietuvą siunčiamiems pinigams, sunku. O jei dar būtų galima suskaičiuoti, kiek emigrantų pinigų, uždirbtų sūriu prakaitu, į Lietuvą įvežama, išleidžiama, grįžus nors ir atostogų į gimtinę?

Lietuva yra daugiausia privačių asmenų perlaidų iš užsienio gaunanti valstybė visoje ES, vertinant pagal šalies bendrojo vidaus produkto dydį.

Neįmanoma nuneigti, kad emigrantų pinigai Lietuvoje skatina vartojimą, mažina skurdą, jie investuojami į nekilnojamąjį turtą, jais apmokamos paskolos bankams, komunalinės paslaugos ir vaikų mokslas.

Būtų teisinga, jei vartojimo didėjimo (ar mažėjimo) Lietuvoje įvertinimas būtų pateikiamas kartu su to laikotarpio emigrantų pinigų srauto įvertinimu.

Kokia Lietuva, koks ekonominis augimas būtų be emigrantų pinigų? Jei nebeliktų emigrantų pinigų, kurių kiekis sudaro apie ketvirtį metinio darbo užmokesčio fondo šalyje ir tris ketvirtadalius per metus išmokėtų senatvės pensijų sumos?

Ir ES parama, ir tiesioginės užsienio investicijos Lietuvos ekonomikai labai svarbu, bet emigrantų pinigai šiandien taip pat yra vienas iš didžiausių Lietuvos ekonomikos variklių. Manau, kad šiandien jis labai svarbus.

Didžiulis į Lietuvą siunčiamas pinigų srautas rodo, kad emigrantų ryšys su Lietuva dar neprarastas. Dar yra įsipareigojimų, dar yra artimųjų. Bet praeis dar 5-10 metų, ir tas ryšys gali susilpnėti: įsipareigojimai bus įvykdyti, artimųjų Lietuvoje mažės, emigrantų vaikai užsienyje užaugs, baigs mokyklas, turės priimti sprendimus dėl vienos pilietybės (ir jau dabar aišku, kokią dažniausiai pasirinks).

Gyventojų Lietuvoje mažės, bet tik laiko klausimas, kada sumažės ne tik ES parama, bet ir emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų srautas. Ir vėl nesuprasime, kodėl Lietuvoje gyventi blogiau nei kitose valstybėse.

Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min