Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Zigmas Vaišvila: Dėl apkaltos prezidentei Daliai Grybauskaitei

Šaltinis: 15min
0
A A

Zigmas Vaišvila Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Seimą dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės apkaltos proceso pradėjimo, nes iš gausiai ir viešai skelbiamos informacijos yra pagrindas, nustatytas Konstitucijos 86 straipsnyje, konstatuoti, kad prezidentė D.Grybauskaitė pažeidė Lietuvos Konstituciją ir galimai padarė atitinkamus nusikaltimus.

1. Prezidentė D.Grybauskaitė galimai piktnaudžiavo tarnyba ir/ar savavaldžiavo (Baudžiamojo Kodekso 228 str. ir 294 str. nustatytų nusikalstamų veikų požymiai) 2012 m. AB Snoro banko ir FNTT vadovų atleidimo skandalo metu, neteisėtai nurodydama atleisti iš darbo FNTT vadovus ir galimai kišdamasi į teisėsaugos institucijų veiklą, tiriant AB Snoro banko veiklą, taip pat toleruojant AB Snoro banko laikinojo administratoriaus ir bankroto administratoriaus atvirai ir be pateisinamų dokumentų jų galimai pasisavinamas ir/ar iššvaistomas lėšas. Dalis šių faktų patikrinti ir konstatuoti teismų. Informacija apie tai gausiai ir nuolat skelbiama Lietuvos žiniasklaidoje.

Dėl šių priežasčių prezidentės D.Grybauskaitės veiksmuose yra akivaizdūs galimai nusikalstamų veikų požymiai – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimas (Baudžiamojo kodekso 228 str.), tarnybos pareigų neatlikimas (Baudžiamojo kodekso 229 str.), savavaldžiavimas (Baudžiamojo kodekso 228 str.). Šiomis veikomis įmonei AB Snoro bankas ir jos kreditoriams, ir valstybei padaryta didelė žala. Informacija apie tai gausiai ir nuolat skelbiama Lietuvos žiniasklaidoje.

Dėl šių priežasčių prezidentės D.Grybauskaitės veiksmuose yra akivaizdūs galimai nusikalstamų veikų požymiai – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimas.

Teismui pripažinus FNTT vadovų atleidimus neteisėtais, prezidentė viešai pasisakė dėl šių teismo sprendimų netinkamumo, tuo šiurkščiai pažeisdama Konstitucijos 109 straipsnį, nustatantį, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

2. 2012 m. spalio 14 d. referendumu Tauta teisėtai ir didele persvara atmetė Seimo nuomonę dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Prezidentė iškart po šio referendumo viešai pasisakė, kad Tautos nuomonė nėra svarbi. Tuo prezidentė D.Grybauskaitė šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 3 straipsnį, nustatantį, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, taip pat 4 straipsnį, nustatantį, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo ne tik per demokratiškai išrinktus savo atstovus, bet ir tiesiogiai, t.y. referendumo būdu. Šiuo Prezidentė šiurkščiai pažeidė ir Konstitucijos 9 straipsnį, nustatantį, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.

3. Prezidentė D.Grybauskaitė 2012 m. spalio 1 d. viešai apkaltino LGGRTC (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaite-informacijos-apie-amatonio-darba-kgb-paskelbimas-neatsakingas-elgesys.d?id=59628993) dėl viešai paskelbtų duomenų apie tai, jog Policijos departamento kriminalinės policijos vadovas Algirdas Matonis, iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pabaigos dirbęs etatiniu KGB darbuotu, pažeidė Liustracijos įstatymo nustatytus reikalavimus ir iki nustatytos datos nustatyta tvarka nepranešė apie savo darbą TSRS KGB.

A.Matonis viešai paaiškino, kad jis buvo gavęs Lietuvos Vyriausybės ir VSD užduotį likti dirbti TSRS KGB. Tačiau 2012 m. spalio 6 d. dienraštis „Respublika“ ir www.respublika.lt paskelbė interviu „Lietuva A. Matoniui dirbti KGB neliepė“ su Zigmu Vaišvila, nuo 1991 m. sausio 13-osios dirbusiu ministro pirmininko pavaduotoju, kurio kompetencijai buvo paskirtas ir teisėsaugos institucijų darbas, kuris buvo Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės nariu ir VSD vadovu.

Šiame interviu paneigtas žinomai melagingas A.Matonio paaiškinimas, kad jis liko dirbti TSRS KGB, tariamai gavęs Lietuvos Vyriausybės ir VSD užduotį. Tačiau ir Policijos departamento vadovybė, ir prezidentė, kuriai atskaitingas Policijos departamentas, šią informaciją galimai nusikalstamai ignoravo, ir po 2013 m. liepos 1 d. pasibaigusios Policijos departamento reorganizacijos A.Matonis liko Lietuvos kriminalinės policijos vadovu. Atkreiptinas dėmesys, kad A.Matonis liudytojo M.Žalimo baudžiamojoje byloje dėl kriminalinės policijos vadovybės atsakomybės dėl jų neveikimo, galimai žinant apie būsimą teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą, teisme paliudijo, kad jis taip pat žinojo apie tai, dėl ko siuntė į prokuratūrą savo pavaldinius. Tačiau skirtingai nuo jo pavaldinių A.Matonis byloje nėra kaltinamuoju.

Šioje situacijoje konstatuotina, kad Lietuvos kriminalinei policijai vadovauja pažeidžiamas pareigūnas A Matonis, o prezidentė, žinodama apie tai ir nesiimdama privalomų pagal jos pareigas veiksmų bei viešai kritikuodama LGGRTC dėl įstatymu jam nustatytos pareigos paviešinti informaciją apie A.Matonį, atliko galimai nusikalstamas veikas, atitinkančias Baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str., 294 str. požymius (piktnaudžiavimas tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimas, savavaldžiavimas).

4. 2013 m. spalio 31 d. prezidentė D.Grybauskaitė ir BNS agentūra viešai paskelbė informaciją, sudarančią valstybės paslaptį – slaptos VSD pažymos turinį. Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra dėl šio fakto pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jo metu prezidentė D.Grybauskaitė viešai patvirtino, kad ji yra vienintelis asmuo Respublikos Prezidento kanceliarijoje gaunanti slaptus dokumentus, ir žinomai melagingai paaiškino, kad šią slaptą informaciją ji tariamai gavo tik 2013 m. lapkričio 4 d. Pagal viešai paskelbtą informaciją šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti prezidentės vyriausiajai patarėjai D Ulbinaitei, kuri Prezidento kanceliarijos spaudos konferencijos metu pati patvirtino, jog tai ji padarė sąmoningai, t.y. tyčia. Tyrimui vadovaujantis prokuroras patvirtino, kad žino nusikaltimą padariusius asmenis.

Darytina išvada, kad prezidentė neteisėtai atsisako būti apklausta liudytoja šiame ikiteisminiame tyrime, nes pati atliko galimai nusikalstamas veikas – atskleidė valstybės paslaptį.

Prezidentė D.Grybauskaitė viešai atsisakė šiame ikiteisminiame tyrime būti apklausta liudytoja, pareiškė nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo taktikos ir eigos, nors pagal įstatymą teisę vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir priimti sprendimus dėl jo vykdymo turi teisę tik prokuroras, bet ne prezidentas. Kadangi nustatyta tvarka D.Ulbinaitė negalėjo valstybės paslaptį sudarančią informaciją gauti iš kito asmens, tik iš prezidentės D.Grybauskaitės, darytina išvada, kad prezidentė neteisėtai atsisako būti apklausta liudytoja šiame ikiteisminiame tyrime, nes pati atliko galimai nusikalstamas veikas – atskleidė valstybės paslaptį (Baudžiamojo kodekso 125 str. numato atsakomybę tai padariusiam asmeniui ir tais atvejais, kai tai padaryta dėl neatsargumo), piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir neatliko savo tarnybinių pareigų (Baudžiamojo kodekso 228 str. ir 229 str.), trukdo šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro veiklai (Baudžiamojo kodekso 231 str.), slepia nusikaltimą padariusius asmenis (Baudžiamojo kodekso 237 str.), savavaldžiauja (Baudžiamojo kodekso 294 str.) ir nepraneša teisėsaugos įstaigai apie jai žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 238 str.). Atsižvelgiant į tai, kad prezidentė D.Grybauskaitė šią valstybės paslaptį pagarsino 2013 m. spalio 31 d., o viešai paskelbė, kad ją nustatyta tvarka pasirašytinai sužinojo tik 2013 m. lapkričio 4 d., konstatuotina, kad prezidentė galėjo atlikti nusikaltimą, atitinkantį Baudžiamojo kodekso 300 str. požymius, nes tokiu atveju galėjo būti suklastotas šios slaptos VSD pažymos įteikimo prezidentei D.Grybauskaitei gavimo laikas.

5. 2013 m. spalio 31 d. prezidentės D.Grybauskaitės paviešinta slapta VSD pažyma yra dėl jo biografijos slepiamų faktų. Būdama kandidate į prezidentus, D.Grybauskaitė pateikė LR VRK žinomai tikrovės neatitinkančią biografiją, paskelbtą rinkėjams (ji buvo tik iš dalies koreguota rinkimų kampanijos metu po vienos ar kitos viešai paskelbtos informacijos). Esminiai D.Grybauskaitės slepiami jos biografijos faktai yra susiję su jos lojalumu ar nelojalumu 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Tai yra esminiai klausimai siekiant, kad būtų užtikrinta rinkėjų teisė į tiesą apie šią buvusią kandidatę į prezidentus. Pagal Nepriklausomybės Akto signataro Z.Vaišvilos prašymus 2009 m. LiPrezidento rinkimų kampanijos metu Vyriausioji rinkimų komisija ir Liustracijos komisija netikrino kandidatės į prezidentus D.Grybauskaitės galimo bendradarbiavimo su užsienio šalių spec. tarnybomis.

Prezidentė D.Grybauskaitė net baigiantis jos kadencijai iki šiol neatsako į klausimus dėl jos biografijos, Nepriklausomybės Akto signataro Z.Vaišvilos paklausimus. Viešai www.president.lt skelbiama Prezidentės biografija buvo pakeista net 2013 m. balandžio mėn. (pakeisti D.Grybauskaitės 6 mėnesių kursų JAV Džordžtauno Universitete metai – vietoje iki tol skelbtų 1991 m., kada D. Grybauskaitė dar nedirbo Lietuvos Respublikos valdžios institucijose, naujai nurodomi 1992 m.). Prezidento kanceliarijos atsakyme net pateikti žinomai melagingi duomenys (pvz., kad po 1989 m. gruodyje įvykusio Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP D.Grybauskaitė liko ne perversmą Lietuvoje organizavusioje LKP/TSKP, kuriai vadovavo Sausio 13-оsios byloje nuteistas Mykolas Burokevičius, o tariamai įstojo į Algirdo Brazausko vadovaujamą savarankišką LKP).

Esminiai slepiami prezidentės D.Grybauskaitės biografijos faktai yra susiję su jos lojalumu ar nelojalumu atkurtai Nepriklausomai Lietuvos Respublikai. D.Grybauskaitė neigia savo darbą TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje, nors jos darbo byloje TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje yra likę tai patvirtinantys dokumentai. Slepiamas faktas, kad po 1989 m. gruodžio pabaigoje įvykusio savarankiškos LKP atsiskyrimo nuo TSKP, ji ne tik liko LKP/TSKP nare, bet ir tapo viena TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos vadovų – moksline sekretore.

Sausio 13-osios byloje nustatyta, kad M.Burokevičiaus vadovaujamos LKP/TSKP CK struktūrose, įskaitant ir TSKP CK Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, buvo įdarbinta virš 800 darbuotojų. Įgyvendinant TSKP CK 1990-02-20 d. nutarimą dėl jos nuosavybės Lietuvoje, TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje įsikūrė jos atstovas su kariškais, dalis perversmo organizavimo štabo. M.Burokevičiaus prašymu 1990-03-25 d. šią mokyklą, kurią Lietuvos Vyriausybė 1990-03-11 potvarkiu Nr.64p perdavė Vilniaus pedagoginiam institutui, užėmė TSRS vidaus kariuomenė. Šios įstaigos rektoriumi vietoje pašalinto S.Šimkaus, bandžiusio vykdyti šį Lietuvos Vyriausybės potvarkį, LKP/TSKP CK paskyrė LKP/TSKP CK sekretorių ir Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Valentiną Lazutką. Čia veikė sąjunginė partinė mokykla ir politologijos mokymo centras, kurio pagrindu turėjo būti įkurtas Slavų universitetas. Ji tapo tikru LKP/TSKP veiklos štabu su leidimų sistema, apsauga. Ketvirtame aukšte LKP/TSKP CK biuro nutarimu iškart įsikūrė ir 1990 m. birželyje pradėjo veikti radijo stotis „Tarybų Lietuva“ lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. 1991 m. gegužę ji perkelta į Sausio 13-ąją užgrobtą Radijo ir televizijos komitetą. Radijo stoties veiklai talkino TSRS kariškiai, kurių radijo stotis „Buria M“ veikė netoli Nemenčinės. Kariškių ir viso šio komplekso darbą apmokėjo LKP/TSKP Centro komiteto buhalterija. Buvo leidžiami ir LKP/TSKP laikraščiai rusų, lietuvių ir lenkų kalbomis, dirbo „Tarybų Lietuvos“ ir „Jedinstvo“ redakcijos.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindai ištirti šias prezidentės D.Grybauskaitės veikas ir šiurkščius Konstitucijos pažeidus bei pradėti jos apkaltą Seime.

TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, ruošusios tarybinio aktyvo kadrus, dėstytojais buvo tik šio aktyvo kadrai ir spec. tarnybų atstovai. D.Grybauskaitė, būdama viena šios mokyklos vadovų (moksline sekretore), po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto paskelbimo ne tik liko dirbti šioje perversmininkų sudėtinio štabo dalyje, bet ir nevykdė Lietuvos Vyriausybės 1990-03-11 potvarkio Nr.64p dėl šių pastatų perdavimo Lietuvos Respublikai. Šių prezidentės gyvenimo faktų slėpimas ir nepaaiškinimas, atsisakymas tai daryti, vertintinas kaip prezidentės nesąžiningumas ir noras slėpti esminius jos biografijos faktus, taip pat šiurkštus Konstitucijos 77 straipsnio pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad prezidentės D.Grybauskaitės kadencijos metu paskelbta, jog LR Generalinė prokuratūra panaikino įtarimus 15-ai iš 48 kolaborantų, signatarui Z.Vaišvilai atsisakyta pateikti jų pavardes, nors po įtarimų panaikinimo, jų veikos nebėra šio ikiteisminio tyrimo dalykas. Taip pat neatsakoma į klausimus, ar tęsiama Sausio 13-osios bylos įtariamojo ir buvusio D.Grybauskaitės vadovo TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje V.Lazutkos paieška, ar tiriamos kitų kolaborantų galimai nusikalstamos veikos?

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindai ištirti šias prezidentės D.Grybauskaitės veikas ir šiurkščius Konstitucijos pažeidus bei pradėti jos apkaltą Seime. 2013 m. spalio 31 d. Prezidentės viešai atskleista valstybės paslaptis tiesiogiai susijusi su akivaizdžiu jos siekiu visais įmanomai ir net neteisėtais būdais slėpti jos biografijos faktus, paskelbti su jais susijusią informaciją valstybės paslaptimis ir neteisėtai kištis į teisėsaugos darbą. Išsamesnę informaciją šiais klausimais esu paskelbęs savo spaudos konferencijose Seime. Todėl prašau Seimą, vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsniu, pradėti prezidentės D.Grybauskaitės apkaltą.

Zigmas Vaišvila yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min