Galima suprasti Vyriausybės norą taupyti lėšas šios krizės sąlygomis, bet lėšų taupymas - tai ne jų atėmimas iš sunkiai besiverčiančių gyventojų. Nenuostabu, kad net vieno ryškiausių TS-LKD ekonominės politikos smegenų centro atstovo ir žymaus ekonomisto R.Kuodžio nervai nebeišlaikė.
Šis specialistas pasirodė esantis dar ir Lietuvos pilietis, kuriam nesvetima Lietuvos žmonių dalia. Jis pateikė LR Seimo informacijos biurui tokius skaičiavimus: dabar už standartinio 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių buto šildymą tenka mokėti vidutiniškai po 375 litus kas mėnesį, o tai - 2250 litų už visą šildymo sezoną. Atlikus būsto renovaciją ši suma sumažėtų iki 1125 litų. Atrodo, gražu ir naudinga, jei ne du "bet".
Pirmasis iš jų. Pagal Vyriausybės pasiūlytą renovacijos modelį kiekvienas pilietis savo 2 kambarių būsto renovacijai turės skirti apie 40 tūkst. litų. Jei pilietis juos laiko savo sąskaitoje ar kojinėje, jam renovacija atsipirktų per 38 metus. Tačiau jis prarastų keliasdešimt tūkstančių, kuriuos investavęs per šį laikotarpį gautų palūkanų ar dividendų pavidalu. Tai koks nesusipykęs su savo protu ir savo pinigus mokantis skaičiuoti pilietis užkibs ant tokio Vyriausybės jauko?
Antrasis "bet". Jei pilietis tokių pinigų neturi, jis galės paimti paskolą iš banko, tarkim, 20 metų. Jei banko palūkanų norma bus tik kokie niekingi 3 proc. (visų skolintojų svajonė), tai, pagal R.Kuodį, pilietis kiekvienais metais mokės bankui 4325 litus. Ir taip 20 metų. Sudauginkite pastaruosius du skaičius ir pamatysite, kad jam būsto renovacija išeis šonais, nes per 20 metų jis sutaupys 22,5 tūkst., o bankui sumokės 86,5 tūkst. litų. "Monkės biznis", - sakytų P.Cvirkos romano herojus Frankas Krukas. Tačiau mūsų šaunioji Vyriausybė P.Cvirkos romanų neskaito, todėl jiems viskas atrodo kitaip.
Būstus renovuoti tikrai reikia. Tai ir energijos taupymas, ir renovuotame būste gyventi šilčiau. Jeigu Vyriausybės siūlomas renovacijos modelis yra žmonėms nuostolingas, tai gal reikėtų apsidairyti aplinkui ir paieškoti tokio modelio, kuris būtų ne mažiau efektyvus energijos taupymo prasme, bet naudingas ne tik renovacijos darbų vykdytojams. Tokių modelių, pasirodo, esama.
Vienas iš jų - dar 1970 metais NASA sukurta skystoji keramika, kuria buvo dengiami "Shuttle" tipo erdvėlaiviai, vėliau ir gyvenamieji namai. Keramikos pavadinimas "Thermo Shield". Ji užtepama voleliu ar teptuku dviem sluoksniais iki 1 mm storio. Atspari drėgmei, sniegui, krušai, elastinga esant temperatūrų intervalui nuo -40 iki +150 laipsnių Celsijaus. Ji jau buvo pardavinėjama ir Vilniuje.
Kodėl neapskaičiavus tokio modelio tiek šiluminio, tiek ir finansinio efektyvumo, jei to dar nepadaryta? Galbūt yra ir kitų modelių, todėl sveikinčiau specialistų iniciatyvą iš visų jų išrinkti geriausią.
Bet sienų apšiltinimas neduos laukiamo efekto, jei langų šiluminė varža bus maža. Pasirodo, dabar naudojamų plastmasinių ar medinių langų paketų šiluminė varža nepakankama, todėl šie langai yra "šaltesni" už sovietinius medinius langus. Jei kas nors tuo netiki, tegul pamatuoja atstumą tarp abiejų stiklų: sovietinių langų jis buvo 40 mm, o šiuolaikinių - tik 20 mm. Kaip žinoma, oro sluoksnis tarp dviejų lango stiklų ir yra didžiausią šilumos varžą turintis elementas. Jei kam nors dar maža tokio argumento, tas tegu prideda termometrą prie sienos ir prie lango stiklo, tada pamatys, kur yra didžiausias šilumos nuotėkis. Paskui dar pamatuoja temperatūras prie sovietinio ir šiuolaikinio dviejų stiklų lango.
Manyčiau, renovuojant namus reikėtų pasirinkti trijų stiklų langus. Arba pasidomėti 1996 metais inžinieriaus S.Kalvaičio užpatentuotu langų šiltinimo metodu, kurio vieno kvadratinio metro kaina - apie 60 litų, o šilumos varža beveik dvigubai didesnė nei dviejų stiklų paketo.
Būsto renovacija yra sveikintina, tačiau ir jai reikalingos dar sugebančios mąstyti smegenys.
