Ir iš tiesų sekant įvykius, susijusius su vadinamuoju pedofilijos skandalu bei vėliau įvykusiomis žudynėmis Kaune, kuriomis pareigūnai įtaria Drąsių Kedį, negalima neįžvelgti Holivudo suformuotų stereotipų apie vienišą herojų, drąsiai (!) kovojantį su aplinkui knibždančiais blogiukais, korumpuotais pareigūnais ir visa supuvusia sistema.
Kai herojui nepadeda vienas kitą dengiančių pareigūnų klanas, jis ima ginklą ir po vieną pradeda medžioti niekšelius. Numatytoms aukoms siunčiami įvairūs signalai, kad jie yra stebimi ir, progai pasitaikius, su jais bus atsiteista (ar žudynėse dalyvavęs mikroautobusiukas, paliktas netoli taikiniu virtusio Kauno politiko namų, neprimena tokio įspėjimo?).
Filmo pabaigoje herojus, visas suprakaitavęs, kruvinas (arba suodinas – priklauso nuo filmo) išlenda iš ugnies kamuolio vienoje rankoje laikydamas išgelbėtą „tą“, dėl kurio kovėsi, kita ranka demonstratyviai į šoną šveisdamas dar rūkstantį ginklą. Titrai.
Deja, tai, kas vyksta šiomis dienomis Kaune, vyksta čia pat, greta mūsų. Tai vyksta realiame gyvenime, o ne TV ekrane. Todėl pabaiga nebus holivudinė. Nebus jokių „happy end“.
Du žmonės jau nušauti, dar keli jaučia į pakaušį įremtą vamzdį ir slapstosi. Slapstosi ir „herojus“. Jis toliau atlieka savo vaidmenį, nors greičiausiai ir supranta, kad filmo pabaiga bus lietuviška: žudikas bus sulaikytas arba nušautas sulaikant, jei bandys ginklu priešintis pareigūnams. Arba vamzdį pats nukreips į save. Tik laiko klausimas, kada tai įvyks.
Pareigūnai viešai skelbia, kad pagrindinis įtariamasis – tariamą pedofilijos skandalą į viešumą kėlęs D.Kedys.
Nejaukių minčių sukelia tai, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje palaiko tokį „problemų sprendimo“ būdą. Kad D.Kedį palaiko gana daug žmonių, galima įsitikinti peržvelgus šios istorijos komentarus internete. Darosi nejauku pagalvojus, kad Kauno įvykiai gali tapti stimulu ir kitiems kuo nors nepatenkintiems ar nusivylusiems žmonėms pradėti vykdyti savus teismus. Šiurpina ir tai, kad žudynes, pasak pareigūnų, vykdė ne vienas žmogus. Žudikas rado pagalbininkų.
Nebūsiu originalus, jei vėl pakartosiu, apie ką šnekama nuo pat žudynių Kaune pradžios: į D.Kedžio kaltinimus pedofilija teisėjui, politikui ir vaiko motinai prokuratūra reagavo vangiai, bylą tiesiog marinavo ir dėl to, manau, ji turėtų prisiimti bent dalį atsakomybės dėl pastarųjų dienų įvykių. Tačiau pateisinti žudynių prokuratūros vangumu tikrai negalima.
Antra vertus, iš informacijos, patekusios į viešumą, aiškėja, kad ir pats neva žagintos mergaitės tėtis nebuvo linkęs bendradarbiauti su teisėsauga.
„Po tokių kaltinimų kažkas turi sėdėti kalėjime. Tas, kurį kaltina, jei kaltinimai pasitvirtins. Arba tas, kuris kaltina, jei kaltinimai nepasitvirtins“, – D.Kedžio į viešumą keltą pedofilijos istoriją komentavo vienas kolega.
Tačiau į kalėjimą niekas nesėdo, o neva žagintos mergaitės pasakojimas atsidūrė žiniasklaidoje ir TV ekranuose. D.Kedys net sukūrė atskirą tinklalapį, kuriame įdėjo filmuotą dukters pasakojimą, neva egzistuojančiu pedofilų klanu įtikinusį labai daug žmonių. Manęs įtikinti nepavyko.
„Tu ką, neturi vaikų? Juk čia viskas aišku“, – girdžiu nuolat, kai garsiai suabejoju D.Kedžio versija. Turiu vaikų. Ir ne vieną. Būtent todėl manęs ta filmuota medžiaga, kurioje maža mergaitė sklandžiai, tarsi iš natų pasakoja, ką su ja darė „dėdės“, iki galo ir neįtikina. Juolab per visą šitą purvą ir kraujo klanus aš nebegaliu įžvelgti svarbiausio dalyko, dėl kurio visa košė ir užvirė – vaiko interesų.
Man tik kyla daugybė klausimų, atsakymų į kuriuos iki šiol nėra. Juk dar vasarą į viešumą iškilo istorija, kaip D.Kedys su mergaitės mama jau metus kovoja dėl vaiko globos. Štai šioje kovoje ir buvo ištraukta pedofilijos korta.
Beje, kalbant apie pedofiliją. Kur ta riba, už kurios baigiasi pedofilija ir prasideda tik „lytinis santykiavimas su nepilnamete“? Klausiu ne šiaip. Juk žiniasklaidoje jau skelbta, kad D.Kedys su savo vaiko mama susipažino, kai jai buvo 16 metų, o jam – 29–eri. Nepilnametė pastojo, dukrą pagimdė būdama dvyliktoje klasėje.
