Dar 2008-ųjų rudenį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai baigė tirti bylą, kurioje įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos patrulių rinktinės vyresniajam patruliui G.Daukšai.
Policininkas provokavavo įkliuvusį neblaivų vairuotoją nuo gresiančios atsakomybės išsisukti pinigais – duoti 1000 litų kyšį. Už tokią sumą policijoje nuo 1990-ųjų dirbęs pareigūnas pažadėjo nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu G.Daukša nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nubaustas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.
Šį nuosprendį policininkas apskundė. Tačiau Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuteistojo G.Daukšos apeliacinį skundą atmetė, tik iš Šiaulių teisėjų nuosprendžio aprašomosios dalies išbraukė žodžius „tiesiogiai provokavo duoti“. Bylos esmės tai nepakeitė.Anot prokuroro G.Gudžiūno, tai nebuvo provokacija prieš nuteistąjį, nes pinigus vairuotojas pasiūlė tik po to, kai policininkas G.Daukša paklausė: „Kaip šnekėsimės?“
40-metis G.Daukša ir toliau nenuleido rankų – pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui. Tačiau ir LAT teisėjų kolegija nenudžiugino buvusio Šiaulių policininko – jo skundą atmetė.
Prie „Audi“ vairo – girtas ir be teisių
Bylos duomenimis, 2008 m. liepos 17 d., apie 00.45 val., Šiauliuose, V.Bielskio gatvėje policininkas G.Daukša sustabdė automobilį Audi 80.
Paaiškėjo, kad jo vairuotojas Vilandas P. ne tik neturi teisių, bet ir sukioja vairą neblaivus.
Pažeidėjui nedelsiant turėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 129 straipsnį, tačiau policininkas G.Daukša paklausė: „Kaip šnekėsimės?“
Apie tai, kad vairuotojas su pareigūnu susitarė kyšininkauti, sužinojo STT.
Vairuotojas Vilandas sutiko bendradarbiauti su agentais.
Byloje esančios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties turinys patvirtina, kad toliau reikalas klostėsi kaip nusikalstamos veikos imitavimo modelis (NVIM): „Vilandui P. leista naudojant savo arba STT Šiaulių valdybos pareigūnų pateiktas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. rugpjūčio 17 d. jo nurodytiems policijos pareigūnams, 2008 m. liepos 17 d. apie 00.45 val. Šiauliuose, V. Bielskio gatvėje, provokavusiems jį duoti kyšį ir reikalavusiems iš jo 1000 Lt kyšio, betarpiškai ar per tarpininkus pažadėti duoti, susitarti, siūlyti ir duoti iki 1000 Lt kyšį.“
Kartu leista naudoti STT pareigūnų technines priemones ir jomis fiksuoti imituojamus veiksmus.
Dėl savo bėdų kaltina vairuotoją
Kasaciniu skundu nuteistasis G.Daukša prašė LAT teisėjų panaikinti visus ankstesnius sprendimus ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Asociatyvinė iliustracija: policija stabdo vairuotoją. |
Policininkas guodėsi, kad iki šiol buvo pažeidžiama jo teisė į gynybą, teismai esą buvo šališki.
Anot G.Daukšos, byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių sustabdyto vairuotojo neblaivumą, todėl liko neaišku, kuo teismas grindė savo išvadą, kad Vilandas P. sustabdymo metu buvo neblaivus. Administracinė byla iš Šiaulių VPK apie vairavimo taisyklių pažeidimą nebuvo išreikalauta. Anot kasatoriaus, jis pats buvo provokuojamas Vilando P., nes šis proceso metu teigė, kad sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis pirmas, siekdamas išvengti atsakomybės už pažeidimą, užsiminė, jog pažįsta buvusį pareigūną Ričardą K., o po to policininkams siūlė 100 ir 200 litų.
Pasijuto nuskriaustas
G.Daukša skunde pažymėjo, kad tais atvejais, kai, taikant modelį, provokuojama padaryti nusikaltimą, žmogaus teisės yra pažeidžiamos nepriklausomai nuo to, kokios teisės normos tuo metu numato galimybę taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį – NVIM.
Kiekvienoje byloje turi būti patikrintas NVIM taikymo teisėtumas, tačiau bylą nagrinėję teismai to esą nepadarė. Pirma, ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi Vilandui P. leido siūlyti iki 1000 Lt kyšį, t. y., pačiam provokuoti pareigūnus nusikalsti, o tai savaime rodo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties neteisėtumą.
Antra, ikiteisminio tyrimo teisėjas neindividualizavo asmens, kuriam modelis gali būti taikomas. Taigi, anot korumpuoto policininko, pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs panaudoto modelio teisėtumo, ne tik neatliko konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą, bet ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl šiurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir parodė savo šališkumą.
Tačiau, anot šią bylą sostinėje kuravusio Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro Gintauto Gudžiūno, vairuotojo Vilando P. veiksmai neturi provokuojamojo pobūdžio ir todėl laikytina, kad NVIM panaudojimas nėra provokacija prieš nuteistąjį: pinigus pasiūlė tik po to, kai policininkas G.Daukša paklausė, „kaip šnekėsimės“.Korumpuotas policininkas bandė aiškinti, kad jo sustabdytas vairuotojas serga ūmine reakcija į stresą, todėl reikalavo, kad pažeidėjui būtų skirta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė.
LAT teisėjų kolegija, patikrinusi kasatoriaus skunde pateiktus argumentus, konstatavo, kad teismas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių padarė remdamasis leistinais ir patikimais įrodymais, įstatymo nustatytos įrodinėjimo tvarkos nepažeidė. G.Daukšos teiginiai apie nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo neteisėtumą ir provokavimą priimti kyšį, LAT vertinimu, taip pat nepagrįsti.
Reikalavo ištirti vairuotojo psichiką
Policininkas LAT teisėjams taip pat skundėsi, kad teismas, privalėdamas ne tik ištirti byloje esančius įrodymus, bet ir patikrinti tų įrodymų patikimumą, be pagrindo nepatikrino Vilando P. kaip parodymų šaltinio patikimumo, nors kaltinimas iš esmės grindžiamas tik jo parodymais.
Teismas esą negalėjo atmesti gynybos prašymo išreikalauti Vilandą P. apibūdinančią medžiagą ir duomenis, rodančius, jog jis yra nepatikimas ir nuolat įstatymus pažeidinėjantis asmuo. Pasak G.Daukšos, vairuotojui Vilandui P. turėjo būti skirta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė nustatyti, ar neblaivumas negalėjo lemti neadekvačios reakcijos į aplinką automobilio sustabdymo metu, ar jis teisingai suvokė ir vertino savo bei jį supančių asmenų veiksmus tiek po sustabdymo, tiek vėlesnių kontaktų metu, nes nustatyta, jog pažeidėjas serga ūmine reakcija į stresą.
Beje, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, Panevėžio teismas, gavęs analogišką prašymą, buvo nutaręs spręsti apie psichiatrinės-psichologinės ekspertizės būtinumą po nukentėjusiojo apklausos. Atlikęs tokią apklausą, teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, jog vairuotojas Vilandas būtų nestabilios psichikos ar sirgtų psichine liga, taigi nėra jokio pagrindo atlikti jo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.
„Taigi teismai atmetė prašymus skirti nukentėjusiajam psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, išnagrinėję tokios ekspertizės būtinumo klausimą bei įsitikinę jos nereikalingumu“, – teigiama LAT nutartyje.
Kolegija taip pat atmetė skundo argumentą, kad teismas be jokių įrodymų nustatė faktinę aplinkybę, kad Vilando padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį neblaivus. LAT teisėjai atkreipė dėmesį, kad šioje kyšininkavimo byloje neblaivumas konstatuotas ne asmeniui, kuris kaltinamas atitinkamu eismo saugumo taisyklių pažeidimu, bet nukentėjusiojo statusą gavusiam vairuotojui, kuris pats šį faktą ir nurodė. Ši faktinė aplinkybė taip pat nustatyta liudytojų, kartu su Vilandu vartojusių alkoholinius gėrimus, parodymais. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo neblaivumo faktinei aplinkybei nustatyti šių įrodymų visiškai pakanka, konstatavo Aukščiausiojo Teismo teisėjai.
