Sunkiai beprigirdinti beraštė senolė ir garsaus profesoriaus 30-metis sūnus. Sunku patikėti, tačiau jie priklausė tai pačiai gaujai, kuri iš svetimo turto buvo pralobusi maždaug 10 milijonų litų.
Į teisiamųjų suolą dėl sukčiavimo sėdusi 84 metų vilnietė Paulina Borunova beveik negirdėjo, ką kalbėjo nuosprendį jai šią savaitę paskelbęs sostinės pirmasis apylinkės teismas.
Sužinojusi, jog teks vieneriems metams keliauti į kalėjimą, pensininkė ilgai kratė galvą nesuprasdama, už ką, šeštadienį pasakoja „Lietuvos rytas“.
Susikrovė apie 10 milijonų
Šią moterį į aferą įtraukęs vilnietis Laurynas Laurinčikas nuosprendžio neišgirdo – praėjusiais metais, dar neprasidėjus teismo posėdžiui, jis mirė.
Teigiama, jog vyro širdis neatlaikė audringo gyvenimo ir besaikio narkotikų vartojimo.
Garsaus matematikos profesoriaus, Nacionalinės mokslo premijos laureato Antano Laurinčiko sūnus Laurynas iš tėvo paveldėtus gabumus panaudojo nusikalstamoms schemoms kurti.
2006 metais sugalvojęs schemą, kaip pasisavinti svetimus sklypus, L.Laurinčikas per kelis mėnesius susikrovė apie 10 milijonų litų.
Viena jo talkininkių ir buvo P.Borunova.
Pirmiausia L.Laurinčikas nusižiūrėjo sostinės B.Krivicko gatvėje esantį vienai senyvai moteriškei priklausantį 20 arų sklypą.
Sukčius pasigamino kelių Vilniaus notarų biurų blankus bei spaudus ir taip suklastojo neva savininkės išduotus įgaliojimus tvarkyti jos sklypo reikalus.
Jis nutarė rasti moterį, kuri būtų panašaus amžiaus kaip ir sklypo savininkė.
Vienas L.Laurinčiko pažįstamas pasiūlė suvesti su sunkiai besiverčiančia vos trijų klasių išsilavinimą turinčia P.Borunova.
Senutei buvo pasiūlyta sumokėti 500 litų už tai, kad ji nueitų į notarų biurą ir pasirašytų ten, kur nurodyta. Senutė padėjo kryželį, kad gavo 500 tūkstančių litų.
Tačiau aferistų talkininke tapusi P.Borunova iš tiesų negavo ne tik šių pinigų, bet ir žadėtų 500 litų.
L.Laurinčikas tūkstantį litų sumokėjo senutę įkalbinusiam savo talkininkui, o P.Borunovai davė tik 200 litų.
Visus turtus ištaškė
Kaip rašo dienraštis, naujuoju sklypo savininku tapęs L.Laurinčiko parankinis po kelių dienų darsyk fiktyviai pardavė žemę, vėliau ieškojo tikrojo pirkėjo.
Į sukčių pinkles pateko vienas sklypais prekiaujantis vilnietis. Jis sumokėjo 850 tūkst. litų.Po pirmosios sėkmingos aferos L.Laurinčikas įsigijo apie 300 tūkstančių litų kainavusį automobilį „Mercedes-Benz CL“. Jis buvo įformintas sukčiaus motinos vardu.
Beveik visi šie pinigai atiteko L.Laurinčikui.
Savo talkininkams jis mokėjo vos po kelis tūkstančius litų.
Tik vienam bendrininkui vadeiva buvo dosnesnis – jam automobilių salone už 56 tūkstančius litų nupirko naują „Mazda 6“.
Tuo tarpu pats L.Laurinčikas įsigijo apie 300 tūkstančių litų kainavusį automobilį „Mercedes-Benz CL“. Jis buvo įformintas sukčiaus motinos vardu.
Sėkmės apakintų sukčių apetitas augo.
Nors pinigai L.Laurinčikui plaukte plaukė į rankas, bet jis taip ir nesugebėjo jų išsaugoti.
Skambiai atšventęs savo vestuves, kuriose svečius linksmino estrados garsenybės ir skraidino oro balionai, L.Laurinčikas įniko į narkotikus ir lošimą iš pinigų.
Aferistas kazino paliko beveik visus iš svetimų žemių pardavimo gautus milijonus. Kai policija su įkalčiais sulaikė L.Laurinčiką, jis jau beveik nieko nebeturėjo.
Vilčių atgauti pinigus beveik nėra
Anot „Lietuvos ryto“, dėl šios sukčiavimo istorijos į blogiausią padėtį pateko sklypus pirkę verslininkai ir statybos bendrovės ir jiems paskolas suteikę bankai.
Pagal Lietuvoje nusistovėjusią teisinę praktiką, įsiteisėjus teismo sprendimui, civiline tvarka žemės sklypus, kuriuos pardavė aferistai, turėtų susigrąžinti tikrieji savininkai.
Tuo tarpu iš sukčių pirkėjams turi būti priteistos jų sumokėtos sumos.
Vilniaus 1-asis apylinkės teismas iš kelių L.Laurinčiko statytinių bendrovėms „Junesta“ ir „Sinerta“ jau priteisė daugiau kaip 5 milijonus litų. Kiti pirkėjai bylinėjasi civiline tvarka. Tačiau palankūs teismų sprendimai vargu ar gali juos paguosti, nes aferistai neturi jokio turto.
Teoriškai dar galima išsireikalauti, kad nuostolius padengtų sandorius forminę notarai, kurie privalo būti apsidraudę. Tačiau tuomet reikėtų įrodyti, kad notarai savo darbą atliko aplaidžiai, rašo dienraštis.
Nei bylą tyrusi prokuratūra, nei teismas notarų aplaidumo nenustatė – fiktyvių pardavėjų pateikti dokumentai buvo padirbti profesionaliai ir jokių abejonių nesukėlė.
