Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 07 27, 13:28 Atnaujinta 2021 07 27, 13:40

Nuosprendis Algirdo Paleckio šnipinėjimo byloje: teismas skyrė 6 metus nelaisvės

Su puspenktų metų senumo įvykiais susijusioje rezonansinėje šnipinėjimo byloje – nuosprendis Algirdui Paleckiui (gim. 1971 m.) ir kartu su juo teisiamam verslininkui, pripažįstančiam kaltę. A.Paleckiui skirtas griežtas laisvės atėmimas, o Deimanto Bertausko atžvilgiu byla nutraukta.
A.Paleckis teisme
A.Paleckis teisme / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Šiaulių apygardos teismas šnipinėjimo byloje antradienio popietę skelbia nuosprendį buvusiam politikui Algirdui Paleckiui ir vilniečiui verslininkui Deimantui Bertauskui.

Į posėdį susirinko ir žiniasklaidos atstovų, ir ekspolitiką palaikančių žiūrovų.

Verdikto išklausyti asmeniškai atvyko tiek A.Paleckis, tiek kaukėtų pareigūnų saugomas D.Bertauskas, kuris taip pat dėvi kaukę.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckio teismas
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckio teismas

Teismas nusprendė A.Paleckį pripažinti kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendžiu jam paskirta bausmė – 6 metų laisvės atėmimas. Į šį terminą bus įskaičiuotas laikas, kaltinamojo jau praleistas už grotų.

D.Bertauskas, patvirtinus jo padarytus nusikaltimus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Teismas pažymėjo, kad A.Paleckio parodymus atmetė, nes įvertino juos kaip gynybinę versiją, prieštaraujančia kitiems byloje surinktiems duomenims. Tuo metu D.Bertausko parodymus bei prisipažinimą patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Aiškinama bylos nutraukimo motyvus, teisėja pabrėžė, kad sostinės verslininko geranoriškas bendradarbiavimas su teisėsauga padėjo ištirti bylą, išaiškinti organizuotos grupės asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Bylos nutraukimas nereiškia, kad verslininkas buvo išteisintas, kaip tik, kaip minėta, jo jam inkriminuotos veikos pasitvirtino.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckio teisme
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckio teisme

Šiandienis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, per 20 dienų jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Nuteistasis A.Paleckis iš anksto leido suprasti, kad šia galimybe naudosis (kad skundas bus rašomas, vėliau patvirtinto ir kaltinamojo gynėjas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo lieka galioti A.Paleckiui anksčiau skirtos kardomosios priemonės: 50 000 eurų piniginis užstatas ir intensyvi priežiūra.

Po nuosprendžio paskelbimo žurnalistai mėgino pakalbinti bylą kuravusią prokurorę, tačiau kaltinamasis A.Paleckis pareigūnę užsipuolė su priekaištais, tad interviu nepavyko. Prokurorė su apsauga išlydėta iš teismo rūmų, tuo metu A.Paleckis „užvaldė“ žiniasklaidos dėmesį, kad pakartotų jau anksčiau girdėtus teiginius apie tariamą bylos broką, savo nekaltumą, verslininko, kurio atžvilgiu byla nutraukta, suinteresuotumą, be to, galimą teismo šališkumą.

„Tenka apgailestauti, kad teismas beveik neparodė savarankiškumo, žodis žodin atkartojo prokuratūros kaltinamąjį aktą. Nuo savęs teismas beveik nieko nepridėjo, tai kyla klausimas apie teismo objektyvumą ir savarankiškumą“, – kalbėjo A.Paleckis.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckis teisme
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckis teisme

„Ar gali patikti nuosprendis, kuris ignoravo bylos aplinkybes?“ – retoriškai klausė A.Paleckį šioje byloje gynęs advokatas Adomas Liutvinskas. „Teismas mato šnipinėjimą ten, kur jo nėra“, – pridūrė jis.

Garsus teisininkas pareiškė, kad Šiaulių apygardos teismas į bylą neįsigilino, o nuosprendyje tik atkartojo prokuratūros kaltinime išdėstytas aplinkybes.

„Tai nesąmonių rinkinys. Aš 36 metus dirbu advokatu – tokio jovalo nemačiau!“ – piktinosi A.Liutvinskas.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Advokatas Adomas Liutvinskas teismas
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Advokatas Adomas Liutvinskas teismas

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

A.Paleckis suimtas buvo laikomas nuo 2018 metų spalio, nelaisvėje praleido apie pusantrų metų, vėliau (nuo 2020 metų balandžio 6-osios) griežčiausia kardomoji priemonė įtariamajam buvo pakeista į švelnesnę.

Teisiamasis savo kaltės niekuomet nepripažino, ne kartą yra turėjęs galimybę viešai atsakyti į kaltinimus, pateiktį savąją įvykių versiją (žr. susijusius straipsnius).

Generalinė prokuratūra A.Paleckiui siūlė skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o D.Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, primena BNS.

Kaltę pripažinęs ir parodymus davęs D.Bertauskas prašo teismo atleisti jį nuo atsakomybės už šnipinėjimą. Tuo metu A.Paleckis prašė jį išteisinti, nes jokio nusikaltimo nepadarė.

Byloje A.Paleckis su verslininku D.Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckio teisme
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./A.Paleckio teisme

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J.Melio kalinimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurijus Melis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurijus Melis

Bylą Šiaulių apygardos teismas nagrinėjo iš dalies uždaruose, iš dalies viešuose posėdžiuose.

Pranešimą apie išnagrinėtą bylą bei jos baigtį antradienio popietę išplatino ir Šiaulių apygardos teismas. Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai liudija apie tai, kad D. Bertauskas ir A. Paleckis atliko jiems inkriminuotus veiksmus, rašoma pranešime.

Teismas nustatė, kad kaltinamieji Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas, veikdami bendrininku grupe su užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – per ikiteisminį tyrimą nenustatytu šios šalies Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoju, kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje medžiagoje, vykdydami FST užduotį, šios žvalgybos organizacijos pavedimu nuo 2017 metų vasario 16 d. iki 2018 metų spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informacija – šnipinėjo svetimos valstybės naudai.

Organizuota grupė buvo suburta iš Rusijos FST per ikiteisminį tyrimą nenustatytų atstovų, kitų šios šalies piliečių, D. Bertausko ir A. Paleckio, šioje grupėje buvo paskirstyti vaidmenys ir numatytos užduotys. Vykdydami gautas užduotis D. Bertauskas ir A. Paleckis rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, susijusius su kitų baudžiamųjų bylų tyrimu.

Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis taip pat turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą – tai buvo dar viena iš Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos suformuotų užduočių.

D. Bertauskas ir A. Paleckis turėdami bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos „Lietuvos liaudies partijos“ (LLP) veiklą bei 2011 m. rugsėjo 23 d. susitarimo tarp LLP ir Rusijos Federacijos partijos „Jedynaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) pagrindu gauti iš šios Rusijos politinės partijos finansinę paramą LLP bei politinės partijos Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai – dalyvauti Lietuvos Respublikos savivaldybių bei Seimo rinkimuose. Tuo tikslu 2017 metų vasario 12–18 dienomis būdami Maskvoje, pasinaudodami LLP turimais kontaktais, D. Bertauskas ir A. Paleckis planavo susitikti su Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu (Konstantin Kosačiov) ir tartis dėl santykių su partija atnaujinimo. Nei D. Bertauskui, nei A. Paleckiui nepavyko savarankiškai užmegsti kontaktų su minėtos partijos atstovais.

D.Bertauskas ir A.Paleckis planavo susitikti su Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu.

Tų pačių metų vasario 16 dieną A. Paleckis organizavo jo ir D. Bertausko susitikimą su Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgių atliekamas ikiteisminis tyrimas, šis susitikimas įvyko Maskvoje esančios saugos įmonės „Alfa-B“ pastate. Šio susitikimo metu A. Paleckis ir D. Bertauskas kreipėsi į Rusijos pilietį, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, prašydami organizuoti susitikimą su K. Kosačiovu bei sudaryti galimybes Rusijoje pradėti bendrą su Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, verslą, kurio pajamų dalis būtų skiriama LLP veiklai finansuoti.

Pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis, siekdamas įgyvendinti Rusijos žvalgybos tarnybos keliamas užduotis, šio ir vėliau vykusių susitikimų metu, Rusijos pilietis, kuriam yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, užverbavo A. Paleckį ir D. Bertauską rinkti šios svetimos šalies žvalgybą dominančią informaciją – atlikti FST jiems pavestas užduotis.

Už tai A. Paleckiui ir D. Bertauskui buvo žadama galimybė A. Paleckiui ir D. Bertauskui užmegsti santykius su K. Kosačiovu ar kitais politinės partijos „Jedynaja Rossija“ atstovais, bei galimybė pradėti verslą. A. Paleckis ir D. Bertauskas, žinodami, kad šis Rusijos pilietis veikia FST bei per šią instituciją Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto (RTK) pavedimu, pavestas užduotis vykdė. Taip veikdami D. Bertauskas ir A. Paleckis padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Kaltinamieji su Rusijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis.

Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos Federacijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, tarp kurių – sutartinės frazės, specialiai sukurta elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per betarpiškus susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje.

Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą. Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis.

Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus. D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.

Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią ir specialių žinių reikalaujančią analitinę informaciją, todėl teismas ja rėmėsi priimdamas nuosprendį. Be to, kaip akcentavo teismas, šioje byloje VSD pateiktą informaciją patvirtina (kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į bylos specifiką) ir kiti bylos duomenys – ne tik kaltinamojo D. Bertausko parodymai, bet ir objektyvūs šios bylos duomenys.

A.Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.

Teismas padarė išvadą, kad neabejotinai akivaizdu, jog A. Paleckio ir D. Bertausko padaryta veika vykdant šią Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, yra labai pavojinga, nes susijusi su pagalba Rusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – baudžiamuoju persekiojimu siekiant daryti įtaką Lietuvos teismams, teisėjams ir jų sprendimams, tuo paminant LR Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valdžios, kaip teisinės valstybės savarankiškos ir nepriklausomos valdžios, nepriklausomumo principą, suvaržyti šalies teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąją bylą, prokurorų ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti procesinius sprendimus, teikti išvadas, teises ir laisves.

Teismas pabrėžė, jog D. Bertauskas visiškai prisipažino dalyvavęs darant inkriminuotą nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikaltimą, žinomus organizuotos grupės narius, inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo modelį.

Teismas vertino, kad D. Bertausko geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje, vykdomą per Lietuvos respublikos piliečius, siekiant pakenkti ir kompromituoti Sausio 13-osios bylą ir kitas baudžiamąsias bylas dėl Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą 1990–1991 metų laikotarpiu. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad D. Bertauskas galėjo turėti kokių nors interesų duoti neteisingus parodymus apkalbant ne tik A. Paleckį, bet ir save. A. Paleckis taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl D. Bertauskas galėtų apkalbėti save ir jį (A. Paleckį), tokių duomenų byloje taip pat nenustatyta.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir įvertinęs kaltinamojo D. Bertausko elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir parodymų reikšmingumą atskleidžiant organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, teismas sprendė, kad yra pagrindas D. Bertauskui taikyti įstatymo numatytas atitinkamas nuostatas, ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

A.Paleckis nurodė D. Bertauskui laikytis „higienos“ – jokių užrašų, pavardžių. Telefonu per daug nekalbėti, gautus raštelius paimti, bet vėliau išmesti.

Apie A. Paleckio kaltę šnipinėjus teismas sprendė ir iš pastarojo elgesio nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. buvusio itin didelio atsargumo bendraujant su D. Bertausku – pokalbiuose buvo naudojami kitų asmenų slapyvardžiai, įvairūs sutrumpinimai, jo (Algirdo Paleckio) nurodymai D. Bertauskui laikytis „higienos“ – jokių užrašų, pavardžių, telefonu per daug nekalbėti, gautus raštelius paimti, bet vėliau išmesti, pokalbiuose jokiu būdu nevartoti Rusijos piliečio, iš kurio gavo užduotis, pavardės, kalbėti vaikštant, būnant mašinoje ir kalbantis pasigarsinti muziką.

Tokios konspiracijos laikymasis, teismo nuomone, rodo, kad ji buvo reikalinga tik tuo atveju, jog Lietuvos specialiosios tarnybos nesužinotų apie jo (Algirdo Paleckio) ir D. Bertausko ryšius su Rusijos žvalgybos pareigūnais ar šių tarnybų interesais veikiančiais asmenimis.

Visa tai (konspiracija), teismo nuomone, neturi nieko bendro su paprastu dviejų žmonių bendravimu. Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog pokalbiuose apie verslą A. Paleckis iš esmės jokios griežtos konspiracijos nesilaikė, ir tai paneigia A. Paleckio teiginius, neva konspiruotas bendravimas (slapyvardžių naudojimas ir kt.) buvo jo, kaip žurnalisto, įprotis.

Suprasti akimirksniu

  • Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, kad A. Paleckis buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su Sausio 13-osios įvykiais.
  • Antrą kartą buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis A. Paleckis buvo sulaikytas 2018 metų rudenį, įtarus šnipinėjimu Rusijai.
  • 1971 metais Berne, Šveicarijoje, gimęs A. Paleckis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto diplomus, 1994-1995 metais tarptautinius santykius studijavo Tarptautiniame administracijos institute Paryžiuje.
  • 1994 metais jis pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kuravo santykius su Europos Sąjunga ir jos šalimis narėmis, 2003 metais įsidarbino Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju. 2004-2007 metais A. Paleckis ėjo Seimo nario pareigas.

Teismas atkreipė dėmesį, jog kaltinamasis A. Paleckis viso proceso metu neigė jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodė, kad jis jokios Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduoties už piniginį atlygį neatliko, o jo bendravimas su kaltinime nurodytais Rusijos piliečiais, apie kurių ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis jis nežinojęs, buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu.

Šią kaltinamojo pateiktą versiją apie jo vaidmenį nagrinėtų įvykių metu teismas laiko A. Paleckio siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šnipinėjimo, nes jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika, savaip interpretuojant ir aiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems duomenims.

Kaltinamojo A. Paleckio atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuota grupe. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad A. Paleckis anksčiau jau buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais, tuomet jis neigė sovietinių represinių struktūrų 1991 m. sausio mėnesį vykdytą agresiją (teistumas išnykęs), nagrinėjamu atveju jo įvykdyta nusikalstama veika taipogi susijusi su 1991 m. sausio 13-osios įvykiais Lietuvoje, t. y. su baudžiamąja byla dėl neteisėtų TSRS kariškių ir kitų asmenų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį, šios bylos kompromitavimu, vykdant Rusijos žvalgybos organizacijos pavestas užduotis.

Teismas pabrėžė, kad A. Paleckis, darydamas inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo itin aktyvus organizuotos grupės narys, vis skatindavęs kaltinamąjį D. Bertauską tęsti ir vykdyti gautus nurodymus iš Rusijos piliečių, veikiančių Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos naudai, būtent A. Paleckis koordinavo savo ir D. Bertausko veiksmus, nurodė laikytis konspiracijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algirdas Paleckis atvežtas į Kauno teismą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algirdas Paleckis atvežtas į Kauno teismą

Taigi, A. Paleckio vaidmuo vykdant inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažintas vienu iš pagrindinių ir ypač svarbiu. Teismas vertino, jog visa tai neigiamai apibūdina A. Paleckio asmenybę, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir siekį veikti prieš Lietuvos Respubliką Rusijos naudai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Paleckiui teismas atsižvelgė ir į teigiamai jį apibūdinančius duomenis – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, byloje nėra duomenų, jog po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų.

Teismas įvertino ir tai, jog A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, be to, FST užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos Federacijos žvalgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota, t. y. nesukėlė neigiamų pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad Algirdo Paleckio padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei yra mažesnis lyginant su kitais rūšiniais tokio pobūdžio nusikaltimais.

Į bausmės laiką nuteistajam žadama įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.

Teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl padarytos nuskalstamos veikos ir jam paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui paliktos tos pačios: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.

Kaltinamąjį D. Bertauską teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą jam nutraukė. D. Bertauskui anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min