„Nieko tokio: du metrai po žeme – ten tik šilčiau bus“, – 51 metų A.B. prieš kelias dienas ranka numojo į policijos pareigūnų paraginimą nakvynei susirasti šiltesnę vietą. Tąkart, gruodžio 11-ąją, apleistame J. Jablonskio gatvėje esančiame name buvo rastas jo draugo 40 metų G.L. lavonas, o šeštadienio rytą – čia pat negyvas aptiktas ir pats A.B.
„Juk jie galėjo eiti pas vienuoles teresietes. Bet nėjo. O kodėl – taip ir nežinau, mažai su jais bendravau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Vanda Gurauskienė, atsimenanti, kad visai šalia esančiame apleistame pastate du bičiuliai benamiai – A.B. ir G.L. – buvo įsikūrę prieš gerą mėnesį.
Čia jiedu ir leido laiką: tarp vėjo perkošiamų sienų su išdaužtais langų stiklais, pasikloję pačių susivilktus skudurus ir, maža paslaptis, girtaudami.
V. Gurauskienė pasakojo, kad abu kartus jos sugyventinis Arūnas ir aptiko vyrų lavonus.
Kai dėl G.L. mirties į vietą atvyko policijos pareigūnai, jiems teko pažadinti šalia miegojusį A.B. – tik tada šis sužinojo, kad jo draugas jau nebegyvas. Iš pradžių manyta, kad G.L. bus mirtinai sušalęs, tad pareigūnai prašė A.B., kad bent šis nežaistų su likimu ir susirastų šiltesnę pastogę. Šis iš tokio pasiūlymo tik pasišaipė, patikinęs, kad mirties nebijo.
Teismo medicinos ekspertai ištyrė, kad G.L. mirė sutrikus kepenų veiklai. Dabar laukiama atsakymo, kodėl po kelių dienų mirė ir A.B. – svarstoma, ar šįkart pasitvirtins versija, kad jis bus mirtinai sušalęs.
„Kiekvienais metais benamiai tampa šalčio aukomis. Todėl kasdien pareigūnams primenu, kad jie stebėtų, atkreiptų dėmesį, ar koks žmogus neguli sniege, ar jam nėra pavojaus sušalti. Gal bent taip užbėgtume nelaimei už akių. Tačiau visų landynių, apleistų pastatų, kur benamiai gali susiburti, numatyti negalime, – apgailestavo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Merkelis, kuris iš savo patirties žino, kad sušalti yra labai lengva. – Kartą, kai dar buvau mažas, per pūgą ir speigą ėjau iš vieno miestelio į kaimą, ir buvo taip šalta, kad atsitūpiau šalikelėje. Patyriau apgaulingą jausmą: buvo toks didelis šaltis, o organizmui atrodė, kad darosi karšta. Todėl tikiu, kad žmogus gali ir nepajusti, kaip nušąla. Laimei, kad mane, vaiką, surado atsitiktinai važiavusi mašina. Nors tada kojų, rankų nenušalau, tačiau ligoninėje pagulėti teko.“
„Apgirtusiam žmogui nušalti galūnes yra labai lengva – užmiega lauke, sniege, ir nebejaučia šalčio. Žiemą gali pakakti ir dviejų valandų, kad žmogus miegodamas lauke mirtinai sušaltų“, – perspėjo Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Vidmantas Jurgaitis, kurio teigimu, įstaigoje kasmet gydoma po keletą benamių, kurie čia patenka patyrę galūnių nušalimus.
Tačiau Kretingos ligoninė priversta benamiams suteikti ne tik medicininę pagalbą, – tenka, V.Jurgaičio žodžiais, atlikti ir tam tikrą socialinę misiją.
