„Aukščiausiasis Teismas teisingai suprato prokurorų siekimą ginti eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų interesus ir panaikinti padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus“, – teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kasaciniame skunde Aukščiausiajam Teismui rašė, kad Panevėžio apygardos teismas, patenkinęs civilinio atsakovo – Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą ir neteisingai išaiškinęs Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusieji turėjo teisę pareikšti ieškinį tik įvykio kaltininkui.
Panevėžio rajono 35 metų gyventojas G.Ž., prieš dvejus metus rugsėjo 10 d. vakare neblaivus vairuodamas neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Ford Mondeo“, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir vertėsi. Avarijos metu buvo sunkiai sužalotas vienas nepilnametis, vėliau miręs ligoninėje, sutrikdyta kito keleivio sveikata.
Avarijos kaltininkui buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Buvo patenkinti dvidešimt penkių tūkstančių litų civiliniai ieškiniai, kurių tris tūkstančius 453 litus priteista atlyginti Transporto priemonių draudikų biurui ir likusią ieškinių sumos dalį – avarijos kaltininkui.
„Nors nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo tiesiogiai nesikreipė į Draudikų biurą, tačiau jie neprarado teisės baudžiamajame procese reikalauti dalies žalos atlyginimo civilinės atsakomybės ribose ir iš šio biuro, kadangi kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę. Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos, todėl būna nenustatomas, taip pat kitais civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai. Kartu draudikui ar draudikų biurui suteikiama teisė atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba iš asmens, kuris neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį,“ - teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Pasak Aukščiausiojo Teismo, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia, dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė buvo apdrausta, ar ne.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, bet pareiškia civilinį ieškinį baudžiamajame procese, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos – Panevėžio apygardos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos – Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.
