„Kiekvienais metais pareigūnai į valstybės biudžetą grąžina dideles dėl sukčiavimo prarastų lėšų sumas, kova su tokiais nusikaltimais yra vienas iš pagrindinių sunkmečio uždavinių prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms“, – sako generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Generalinės prokuratūros vadovo teigimu, mokesčių slėpimas ir pasikėsinimai į biudžeto lėšas sudaro didžiąją dalį sukčiavimo nusikaltimų, kurių pasekmes jaučia visi mokesčių mokėtojai, todėl tyrėjų ir prokurorų pareiga – saugoti bendrą visų šalies gyventojų turtą.
Generalinė prokuratūra praneša, kad šioje byloje kaltinimai dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų – apgaule įgytų daugiau kaip 144 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio – pareikšti trims bendrininkų grupės nariams, kurie kaltinami sukčiavimu (BK 182 str. 2 d.), dokumentų suklastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu (BK 300 str. 3 d.), apgaulingos buhalterijos tvarkymu (BK 222 str. 1 d.) bei neteisėtai veiklai nuslėpti skirtos bendrovės įsteigimu ir vadovavimu jai (BK 203 str. 2 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamieji praėjusių metų pradžioje Vilniuje registruotos įmonės vardu be įsigijimo dokumentų iš fizinių asmenų supirko juodojo metalo laužo už beveik 1 mln. litų (964,2 tūkst.). Siekdami išvengti privalomų sumokėti mokesčių ir suklastoję oficialius dokumentus, jie į nelegaliai veiklai įsteigtos įmonės apskaitą įtraukė supirktą juodojo metalo laužą. Tęsdami nusikalstamą veiką, vėliau įtariamieji juodojo metalo laužą pardavė kitiems šalies ūkio subjektams už 1,2 mln. litų. Tokiu būdu valstybės biudžetas neteko 144,6 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Kaip pažymėjo kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras T. Songaila, apgaulės mechanizmo išaiškinimo sudėtingumas pasireiškė tuo, jog tik panaudojus slaptas operatyvines priemones bei jų pagalba surinktus duomenis įtvirtinus baudžiamojo proceso priemonėmis, pavyko išaiškinti ir užkardyti šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujami Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai.
Šioje baudžiamojoje byloje 144,6 tūkst. litų civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija. Jam užtikrinti prokuroro nutarimu yra laikinai apribota pagrindinio įtariamojo nuosavybės teisė į 200 tūkst. litų vertės žemės sklypą.
Pagrindiniam nusikalstamos veikos organizatoriui skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. kovą. Iš jo buvo atskirta ir į teismus perduota dar 11 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.) pareikšti 12 fizinių asmenų.
Bendrininkų grupuotės nariams už įvykdytas nusikalstamas veikas Baudžiamasis kodeksas numato aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Reikšmingu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pasiekimu laikytinas ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo paskelbtas nuosprendis žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandžiusiems nusavinti asmenims. Bausmės sulaukė 45-erių metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A. S., 29-erių metų fiktyvios bendrovės direktorius M. Ž., 56-erių metų V. B. ir 33-ejų metų jos dukra A. B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K. T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
„Tokių sukčiavimų tyrimas sudėtingas tuo, kad žmogus apie iš jo pagrobtą turtą sužino per vėlai, kai jis jau būna perleistas per kelias rankas, dažnai registruojamas asocialių asmenų vardu. Nustatyti tikrąjį organizatorių ir surinkti jo kaltę pagrindžiančius įrodymus – nelengvas, tačiau šį kartą sėkmingai įveiktas uždavinys“, – teritorinių prokurorų darbą įvertino generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą – 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino minimą žemės sklypą perparduoti kitiems asmenims.
Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką – daugiau kaip 108 tūkst. litų. Tik vėliau jie suprato, kad yra apgauti, iki to laiko kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.
Valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Pirmojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Gaudentas Balčiūnas atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais, kai pavyksta apgauti ir sandorio teisėtumą privalantį užtikrinti notarą, nukentėjusiųjų interesai gali būti apginti per žalos atlyginimo institutą.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas dalinai patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisė iš nuteistųjų beveik 50 tūkst. litų turtinei ir 20 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas nusikalstamos grupės narius pripažino kaltais ir nuteisė grupės organizatorių A. S. trejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose. Tokia pat bausmė skirta ir fiktyvios bendrovės direktoriui M. Ž. Grupuotės narėms V. B. ir A. B. teismas skyrė vienerius metus ir tris mėnesius kalėti pataisos namuose. Penktasis nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo atsipirko 5 tūkst. litų bauda.
Pirmosios instancijos priimtas apkaltinamasis nuosprendis netenkino abiejų šalių (prokurorų ir nuteistųjų) ir šiuo metu yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
