Kaltinamasis pripažino savo kaltę, tačiau teigė, jog bendradarbį nužudė gindamasis nuo jo, nes bijojo galimo keršto. Nurodė, kad po pirmojo smūgio nustojo save kontroliuoti ir neprisiminė, kad būtų išsitraukęs peilį. Teismas atmetė kaltinamojo versiją, kad jis gynėsi nuo bendradarbio, nes kaltinamojo veiksmai iki paskutiniojo konflikto buvo sąlygoti pykčio ir įvertinti kaip siekis atkeršyti. Tokia išvada padaryta įvertinus tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymus ir padarytų sužalojimų pobūdį.
Pasak teismo, kaltinamasis nenurodė jokių konkrečių nukentėjusiojo įvykio metu išsakytų itin įžeidžiančių frazių, kurios būtų galėjusios sukelti kaltinamajam afekto būseną, o susiklosčiusi situacija kaltinamajam nebuvo visiškai netikėta.
„Kaltinamasis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, darydamas šį nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo (peiliu suduoti septyni smūgiai į gyvybiškai svarbias kūno dalis) nukentėjusysis gali mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia“, – pažymima teismo nuosprendyje.
Lengvinančia aplinkybe teismas pripažino kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi, o sunkinančia aplinkybe pripažintas kaltinamojo neblaivumas nusikaltimo metu.
Teismas patenkino nužudytojo sutuoktinės ir motinos civilinius ieškinius ir priteisė nužudytojo sutuoktinei 3 300 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nužudytojo motinai priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
