Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Būdai, kuriais kaliniai išvilioja pinigus iš laisvėje esančių žmonių

Dalies kalinių išmonė išvilioti pinigus iš laisvėje gyvenančių žmonių yra beribė. Apie telefoninių sukčių aukas pranešama nuolat, tačiau kaskart vis atsiranda žmonių, kurie patiki jiems papasakotomis legendomis ir atiduoda gyvenimo santaupas. Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos darbuotojai nustatė dažniausiai sukčių naudojamus metodus ir dar kartą perspėja neužkibti.
Kalėjimų departamento pareigūnai atlieka kratą Pravieniškių pataisos namuose
Kalėjimų departamento pareigūnai atlieka kratą Pravieniškių pataisos namuose / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Populiariausias būdas – telefoninės apgavystės

Pareigūnai, tirdami nusikaltimus, kuriuos įvykdė kaliniai, nustatė populiariausius sukčiavimo būdus.

Pats populiariausias iki šiol išlieka skambinimas telefonu apsimetant kitu asmeniu.

Aukų dažniausiai ieškoma naudojantis viešojoje erdvėje prieinamais duomenimis. Įprastai ieškoma žmonių, kurie turi įmonės duomenis, tokiu būdu ištuštinamos ir įmonės, ir asmens sąskaitos.

Po pinigų pervedimo su auka bendraujama tol, kol bendrininkai, esantys laisvėje, nuvyksta iki artimiausio bankomato ir išsigrynina išviliotus pinigus.

Naudoja psichologinio poveikio ir įtakos priemones

Skambinant telefonu ir norint, kad auka patikėtų sukčių sukurta istorija, yra naudojami bent keli psichologinio poveikio būdai.

Skambinant telefonu ir norint, kad auka patikėtų sukčių sukurta istorija, yra naudojami bent keli psichologinio poveikio būdai.

Vienas jų – netikėtumo momentas. Sukčiai skambina vėlai vakare arba naktį, kai žmogus miega ar yra nebudrus. Naktį pažadintas žmogus mažiau mąstys kritiškai ir greičiau įsitrauks į emocines manipuliacijas.

Dar vienas būdas – imituojama į nelaimę patekusio asmens būsena – verksmai, aimanos ir kt. Tai sustiprina žmogaus tikėjimą, kad kažkas nutiko negera.

Šioje schemoje neretai dalyvauja ir medikais apsimetantys asmenys, kurie patvirtina vienokius ar kitokius „sužalojimus“, kurių gydymui reikalinga vienokia ar kitokia pinigų suma.

Sukčiaujantys asmenys apsimetantys banko ar kredito įstaigų darbuotojais bei policijos pareigūnais bendrauja itin mandagiai, kalba vartodami profesinius terminus, dažnai naudoja realiai dirbančių darbuotojų asmeninius duomenis, vardus, pavardes.

„Iš jūsų sąskaitos atliekami įtartini pavedimai“

Pareigūnu apsimetantis asmuo skambina atsitiktinai pasirenkamiems žmonėms ir praneša, kad buvo sulaikyti nusikaltėliai, pas kuriuos neva rasti nukentėjusiojo asmens banko prisijungimo duomenys, todėl svarbu nukentėjusįjį, t. y. jus, sujungti su banku.

Įjungiamas garso įrašas, kuriame skamba sujungimo su banku melodija. Tariamai paskambinus bankui, į apgaulės veiksmą įsijungia telefoninio sukčiavimo bendrininkas. Jis apsimeta banko darbuotoju, dažniausiai – prevencinio skyriaus pareigūnu.

Šis žmogus pasakoja, kad iš jūsų sąskaitos ar sąskaitų yra atlikti bankiniai pavedimai. Kaip įrodymą jis nurodo neegzistuojančių pavedimų duomenis, atsitiktinius vardus ir pavardes žmonių, kuriems buvo daromi tariami pavedimai.

Tariamai paskambinus bankui, į apgaulės veiksmą įsijungia telefoninio sukčiavimo bendrininkas. Jis apsimeta banko darbuotoju, dažniausiai – prevencinio skyriaus pareigūnu.

Pasakojama, kad šie pavedimai bankui pasirodė įtartini, todėl buvo sustabdyti, užšaldyti. Pasiteiraujama, ar atlikote šiuos pavedimus, ir gavus patvirtinimą, kad neatlikote, jums pasakojama, ko reikėtų, kad pavedimai būtų anuliuoti – neva yra reikalingi elektroninės bankininkystės jūsų prisijungimo duomenys.

Juos gavus prisijungiama prie jūsų elektroninės bankininkystės sąskaitos ir atliekami pavedimai į bendrininkų, esančių laisvėje, sąskaitas.

„Atsiskaitėte padirbtais pinigais!“

Šis sukčiavimo būdas taikomas senyvo amžiaus žmonėms, kurie savo santaupas laiko namuose.

Jiems paskambinama laidiniu telefonu ir kitame laido gale esantis žmogus prisistato pareigūnu. Žmogui teigiama, kad jis parduotuvėje atsiskaitė padirbtais pinigais ir turės būti apklaustas.

Sakoma, kad apklausai atvyks policijos ekspertas, kuris patikrins kitus namuose laikomus pinigus.

Atvykęs į namus toks „ekspertas“ dažnai parodo padirbtą policijos pareigūno pažymėjimą. Tada paprašo parodyti turimus grynuosius pinigus. Mat reikia patikrinti, ar tarp jų nėra daugiau padirbtų kupiūrų. Tuomet, paėmęs jūsų pinigus, pasišalina.

„Pigiai parduodamas automobilis“

Kitokio tipo sukčiavimo būdas, kurį mėgsta naudoti kaliniai, yra fiktyvūs skelbimai ir užstato pervedimas ar perdavimas už neegzistuojančias paslaugas ar prekes.

Į internetinius skelbimų portalus „Autogidas“, „Autoplius“ ar kt. įkeliami fiktyvūs skelbimai, kad parduodamos įvairios, dažniausiai populiarių modelių, transporto priemonės: automobiliai, keturračiai ir kt. Paprastai kainos būna nurodytos gerokai mažesnės nei rinkoje.

Auka, susidomėjusi skelbimu, išgirsta iš „pardavėjo“, kad transporto priemonės šiuo metu parodyti negali, nes yra išvykęs, užsiėmęs, o automobiliu domisi ir daugiau žmonių. Bet jeigu jis nori ją tikrai įsigyti, tada turi į nurodytą sąskaitą pervesti avansą. Įprastai tai būna santykinai nedidelė suma – 100–300 eurų. Kaip avanso pervedimo įrodymą jūs turite atsiųsti pavedimo išrašą.

Žinoma, kad šiuo atveju jokio automobilio, pinigus pervedęs žmogus, negaus. Kaip ir savo avanso. O sukčius gavęs bent 10 pirkėjų pinigus užsidirbs bent porą tūkstančių eurų.

„Išnuomojamas butas“

Skelbimas apie butų nuomą įkeliamas internetiniame skelbimų portale. Dažnai jo tekstas būna parašytas su gramatinėmis klaidomis, o nuotraukos įdėtos iš skirtingų objektų. Skelbime reikalaujama pradinės įmokos, kaip garanto, kad butas bus išnuomotas.

Paskambinus pagal skelbimą, nusikaltimo bendrininkai sako, kad šiuo metu buto apžiūrėti nėra galimybės, viskas yra tikrai taip, kaip parodyta nuotraukose, o norinčiųjų nuomotis būstą yra labai daug.

Tačiau galima garantuoti, kad butas nebus išnuomotas kitiems – tam tereikia sumokėti nedidelę dalį būsimos nuomos, apie 40–80 eurų, pervedant pinigus į nurodytas sąskaitas.

Taip iš nedidelių įmokų surenkama nemenka suma.

„Švarių“ sąskaitų paieška

Kaliniams svarbu surasti teisėsaugai ir bankams dar neužkliuvusias sąskaitas. Mat jomis pasinaudojus ir savininkai yra baudžiami, o sąskaitos stebimos atidžiau arba apskritai uždaromos.

Sukčiavimu užsiimančių žmonių grupėje paprastai būna atskiras „etatas“ būtent šiam darbui atlikti. Jo tikslas rasti dažniausiai nieko neįtariančių vartotojų sąskaitas ir jomis pasinaudojus išgryninti pinigus. Šie „specialistai“ pasiima nemažą dalį uždarbio. Kartais ji siekia ir 40 proc. išviliotų pinigų.

Ieškant sąskaitų neretai naudojamas emigracijoje esančių tautiečių motyvas.

Pavyzdžiui sukuriama legenda, kad žmogui reikalinga sąskaita Lietuvoje, nes jis šiuo metu yra užsienyje ir grįžti negali, o jam skubiai reikia atlikti finansines operacijas Lietuvoje.

Kitas būdas – įtikinti auką, kad leistų pasinaudoti sąskaita, nes koks nors giminaitis nori pervesti pinigų iš Anglijos, o tarptautiniai pavedimai daug kainuoja.

Kartais ir patys žmonės, leidžiantys naudotis savo sąskaitomis, į kurias pervedami nukentėjusiųjų nuo sukčiavimų pinigai, gauna dalį lėšų.

Praėjusiais metais aptikta virš 6 tūkst. mobiliųjų telefonų

Pasak Kalėjimų departamento atstovės spaudai Simonos Banėnienės, kriminalinės žvalgybos pareigūnai su policija nuolat keičiasi informacija apie galimus sukčiavimo atvejus. Po to pradedami ikiteisminiai tyrimai.

Mobiliojo ryšio operatorių pagalba yra blokuojami telefonų IMEI numeriai, bendradarbiaujant su bankų vindikacijos padaliniais, blokuojamos asmenų sąskaitos, į kurias yra pervedami pinigai, gauti sukčiavimo būdu.

Pasak pateiktos statistikos, vien per 2018 metus pareigūnai kratų metu aptiko arba sulaikė bandant įnešti į įkalinimo įstaigas daugiau nei 6600 vnt. mobiliojo ryšio telefonų, virš 5300 vnt. SIM kortelių, 160 vnt. bevielio interneto modemų.

Kiek per metus gyventojai sukčiams savo noru atidavė pinigų, nėra žinoma. Spėjama, kad ši suma gali siekti šešiaženkles sumas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius