Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 sausio 3d. 09:15 , Atnaujinta: 2019 sausio 3d. 11:01

Buvę Lietuvos pašto vadovai galimai iššvaistė 3,7 mln. eurų – STT pradėjo tyrimą

Lietuvos pašto bendrovės vadovė Lina Minderienė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius apžvelgė eurų keitimo klausimus.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos paštas
Po bendro Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto kreipimosi, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos didelės turtinės žalos ir galimai nusikalstamų buvusių bendrovės vadovų veiksmų.

Susisiekimo ministerija žiniasklaidai išplatintame pranešime rašo, kad abejotinais tikslais įsteigę dukterinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti bendrovės valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę Lietuvos pašto vadovai 2012–2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

„Lietuvos pašte aptikti galimai itin įžūlios pasipelnymo iš valstybės schemos pėdsakai. Glaudžiai ir aktyviai bendradarbiaudami su teisėsauga tikimės, kad bus atsakyta į visuomenei rūpimus klausimus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

„Pradėjome ikiteisminį tyrimą gruodžio 28 dieną – dėl galimo turto iššvaistymo, tai būtų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis (...). Pareiškimą gavome iš Lietuvos pašto“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Renata Endružytė.

Pasak jos, įtariamųjų kol kas nėra, o daugiau detalių STT nepateikia.

Įnašui – tik Lietuvos pašto pinigai

Pranešime nurodoma, kad įtarimų sukėlusi buvusių Lietuvos pašto vadovų veikla prasideda 2012 m. spalio 5 d., kai bendrovė Lietuvos paštas įsteigė dukterinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“. Lietuvos paštas buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jos vadovu tapo tas pats Lietuvos paštui vadovavęs asmuo. Naujosios „LP Mokėjimų sprendimai“ steigimo adresas – tas pats, kuriuo registruota Lietuvos paštas. Įstatinis kapitalas: 10 000 Lt (2 896 Eur). Savo turto ar nuosavo kapitalo bendrovė neturi. Įstatuose numatyta veikla – prekybos, gamybos, paslaugų teikimo ir kita veikla – nerodo jokio apibrėžto bendrovės įsteigimo tikslo.

Vos kelios dienos po naujosios įmonės įsteigimo Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis sudaro Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, vėliau 2014 m. ir 2016 m. šios sutarties pagrindu pasirašo naujas jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos, susidedančios iš atskirų modulių, sukūrimo ir licencijavimo klientams. Atsakingu partneriu paslaugų platformai kurti pasirenkama viena iš Klasterio sutarties bendrovių.

Veiklai pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis vykdyti atsakingajam partneriui dalimis pervedami piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekia beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių finansinius įnašus daro tik dvi bendrovės – Lietuvos paštas (iš viso 1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (iš viso 1,8 mln. eurų), tuo tarpu kitų partnerių įnašai į bendrą veiklą yra tik nepiniginiai.

Pažymėtina, kad įsteigimo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ neturėjo savo turto ar nuosavo kapitalo, nevykdė ir neplanavo vykdyti jokios kitos ūkinės finansinės veiklos, todėl pagal minėtas jungtinės veiklos sutartis veikė įnešdama tik Lietuvos pašto jai paskolintas lėšas – beveik 1,8 mln. eurų. Lietuvos pašto šiai bendrovei suteiktos paskolos iki šiol nėra grąžintos.

BNS rašo, kad Lietuvos paštas buvo vienintelis naujosios bendrovės akcininkas, o jai vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lina Minderienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lina Minderienė

Ji iš pareigų atleista 2017-ųjų rugpjūtį dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – įmonė ne visuomet pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie daugiau nei 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas.

Lėšos išleistos, nauda mokėtojams abejotina

Nors visa minėta finansinių paslaugų platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, Lietuvos paštas nebus pagrindinis sukurto produkto naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgyja jokių lėšų neįnešęs atsakingasis partneris. Įnašų mokėtojams Lietuvos paštui ir „LP Mokėjimų sprendimai“ tektų tik po 15 proc. minėtų turtinių teisių.

Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas šia paslaugų platforma savo veikloje iš dalies naudojasi. Bendrovės duomenimis, „LP Mokėjimų sprendimai“ sukurtais platformos moduliais savo veikloje nesinaudoja ir iš sudarytos jungtinės veiklos sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos pašto skyrius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos pašto skyrius

Kodėl reikėjo naujos įmonės?

Lietuvos pašto vadovų galimybes savarankiškai priimti didelės vertės finansinius sprendimus riboja bendrovės įstatai. Juose numatyta, kad sprendimus dėl veiksmų, kurių vertė viršija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, priima bendrovės valdyba. Akivaizdu, kad veikdama tik savo vardu, bendrovė Lietuvos paštas be valdybos sutikimo nebūtų galėjusi priimti tokios apimties finansinių sprendimų.

„Visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad „LP Mokėjimų sprendimai“ buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo – sudaryti sandorius, išvengiant Lietuvos pašto valdybos kontrolės dėl jų tikslingumo ir sudarymo. Visi minėti sandoriai – jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be Lietuvos pašto valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai“, – dėstoma pranešime.

Konstatuojama turtinė žala

Lietuvos pašto ir jos dukterinės įmonės „LP Mokėjimų sprendimai“ atsakingų asmenų veiksmais, sudarant Lietuvos paštui nenaudingus sandorius ir Lietuvos pašto lėšomis apmokant bendrovei „LP Mokėjimų sprendimai“ iš esmės nevertingą ir nenaudojamą produktą, Lietuvos paštui buvo padaryta didelė turtinė žala.

Be to, susidariusi situacija leidžia manyti, kad Lietuvos pašto atsakingi asmenys naująją bendrovę įsteigė dirbtinai, siekdami palengvinti nenaudingų sandorių sudarymą ir išvengti Lietuvos pašto valdybos kontrolės sudarant sandorius, kurie savo pobūdžiu galėjo padaryti ir padarė turtinę žalą Lietuvos paštui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

01:51
01:10
01:02

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie 15min